Šiandien protingas žmogus mėgsta sakyti: „Grožis nesvarbu... Svarbu žavesys!“ Prieš 20 metų negirdėta nematyta sąvoka „charizma“ šiandien gerina rekordus ir pergalingai triumfuoja veiklių žmonių pasaulyje, kur laikas tiksi kiek greičiau.
„Esu komunikabilus ir charizmatiškas“, – šypsosi žavuolis saldžiabalsis potencialus darbuotojas ir linksi galva, demonstruodamas švytinčius dantukus, nuo kurių žaismingai atsispindi šviesos blyksniai. Va čia tai darbuotojas, tai laimėtojas! Darbdavys su pasigėrėjimu laižosi iš pasitenkinimo, radęs tokį aukso krislą. Charizma triumfuoja.
Pažvelkime kiek giliau. Darbo negavo ir nustumti į šoną liko šaunūs, protingi, perspektyvūs žmonės. Kas su jais negerai? O jie turi didelį trūkumą, dėl kurio ateity visada liks šešėly – jiems trūksta charizmos ir žavesio, kuris per kraštus tryško pirmajam aprašytam pretendentui... Deja, toks gyvenimas, kaip sakoma: „Ko Dievulis pagailėjo, nebepridėsi“. Taigi slėpkitės po lapais, nežavingieji.
Pažvelkime giliau. Ypatinga charizma yra apdovanoti 1–2 žmonės iš 30-ies. Charizmatiškam žmogui iš pažiūros labai lengva prasiskinti kelią – tokia persona greitai sudaro įspūdį, kad yra tavo draugas, kad yra išskirtinė, intelektuali, veikli asmenybė. Žavus žmogus iškart išsiskiria iš pilkos masės, ir todėl jam niekada nebus priklijuota liūdna vidutinybės etiketė. Su tokiu įdomiu žmogumi, žinoma, veršis susipažinti visa minia.
Charizma dažniausiai paperka ir darbdavį: jis puikiai supranta, kad žmogų, kuris turi dovaną praskinti kelius ir užkalbėti dantį, reikia griebti ir nepaleisti. Gana teisingas mąstymas. Aukštas verbalinis intelektas – dažnas charizmatiško žmogaus bruožas.
Pažvelkime giliau. Charizmatiškas žmogus savo natūra paperka, tačiau tuo nuostabiai moka naudotis. Neatlikęs darbo laiku, bandys išsisukti žavesiu. Vieną, du, tris, keturis kartus... Septynioliktą kartą, išspirtas iš darbo, nesijaudins – ar tai problema? Iš tiesų žmonės, kurie nėra apdovanoti ypatingu žavesiu, turi dirbti triskart daugiau, atsakingiau. Ir dirba. Dirba negailėdami jėgų, sveikatos, kol tampa pastebėti. Ta šlovės minutė tada jiems švysteli ugnimi ir sušildo gyvenimą. Bent trumpam.
Beje, pakankamai žavus ir charizmatiškas įsivaizduoja esąs kone kiekvienas. Iš tiesų minimaliu žavesiu apdovanotas dažnas. Minimaliu – dėl šio apibūdinimo įmanoma įsižeisti. Vidutinybės požymis – laikyti save truputį geresniu už kaimyną ir truputį blogesniu už Leonardo Da Vinci. Deja, žavesio nesusižvejosi – jis įgimtas, užkoduotas, įspaustas ląstelėse. Vieni tai vadina tiesiog puikia iškalba, kiti kaltina feromonus, treti įvardija teatrališkumu arba natūralumu. Cinkelis – idealiausiai tinkantis žodis. Ir vėl – kiekvienas turi savo cinkelį, tik vieno jis cinkeliškesnis ir ryškesnis už kito. Tai kova už būvį, gamtinė atranka.
Charizmatiškas žmogus yra patrauklus ir paliekantis teigiamą įspūdį. Jis daugelio mylimas, gerbiamas. Jam lengva skintis kelią, nes kiti žmonės mielai atidaro duris. Ką gali grožis? Ne tiek daug, pripažinkite. Reikėtų pakeisti misių tekstus – nuo šiol ne grožis, o charizma bandys gelbėt pasaulį. Sėkmės. Kas kitas? Gal pagaliau nepopuliarusis protas?
