Lietuvių tautiškumas ir patriotizmas yra viena iš aktualių temų, kuri liečia jaunimą ir vyesnio amžiaus žmones. Kyla daug diskusijų dėl to, kokia bus ateities karta, ar ji vis dar žinos tikruosius lietuviškus papročius? Ar jiems bus įdomu kaip senoliai dirbdami žemę dainavo, kaip močiutės audė juostas ir sekė pasakas, kaip jaunos merginos kaupė savo kraitį skryniose? Ar bus dar kam nors įdomu pamatyti kaip šoko mūsų seneliai ir jų tėvai? Kas išsaugos šį paveldą?
Milijonas klausimų... O gal viskas bus europietiška ir modernu? Juk taip paprasčiau, ar ne? Daugelis vyresnio amžiaus žmonių teigia, kad šiuolaikinis jaunimas ritasi žemyn, neturi jokių vertybių, šlaistosi gatvėmis, domisi ne tais dalykais kuriais reikėtų domėtis arba visai nieko neveikia. O ką jau kalbėti apie tai, jog geria ir rūko. Tačiau aš griežtai sakau STOP.
O kas kalba apie tuos jaunus žmones, studentus, kurie būtent ir užsiima tokia veikla, kuri skatina tautiškumą, kurie priklauso lietuvių tautiniams ansambliams ir dalyvauja įvairiose festivaliose, kurie koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet važiuoja ir į svečias šalis parodyti mūsų tautinių grožybių? Kodėl mažai kas kalba apie tai? Aš galiu į šį klausimą atsakyti klausimu: o koks yra šių aktyvistų skatinimas ir kokia motyvacija? Gal tiesiog vidinis noras būti lietuviu ir mylėti savo tradicijas, papročius, mylėti lietuvišką šokį, lietuvišką dainą?
Tautinių ansamblių dalyviai prezentuoja Lietuvą kitų šaliu festivaliuose visiškai savo noru. Kalbėkime apie konkrečias žmonių grupes. Būtent apie studentus. Jie šiuo atveju yra aktyviausi. Yra labai daug lietuvių liaudies ansamblių, kuriuos lanko studentai. Jie visur keliauja, važiuoja į kitas šalis, rodo kokios mūsų tradicijos yra gražios ir nuostabios, kaip mes mylime savo laisvą ir vieningą Lietuvą. Beja, už viską susimoka patys. Tada man kyla dar vienas klausimas: kaip aš galėčiau apibrėžti sąvoką studentas? Na, tai yra žmogus, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, turi daug galimybių siekti karjeros, imtis veiklos ir pagrindinis faktas - asmuo gebantis dar susirasti papildomą darbą, nepaisant to, kad mokosi. O darbas reikalingas tam, kad turėtų papildomų pinigų savo kultūrinio akiračio plėtimui. O papildomi pinigai reikalingi todėl, nes kelionės ir koncertai kainuoja nemažus pinigus.
Nepaisant to, kad pats asmuo yra koncertų atlikėjas. Išvada tokia, kad besimokydamas studentas galėtų būti aktyvus, visuomeniškas, kad galėtų pisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo jam reikia ,,verstis per galvą“. Koncertai, kuriuose dalyvauja studentai su savo tautinių ansamblių grupėmis reikalauja ilgo pasiruošimo, tai irgi kainuoja pinigus ir daug laiko, kurį, vėlgi, apsukriai deriname su mokslais ir darbu. Autobusų nuoma, kelionės į svečias šalis, kur lietuviai visada susilaukia ypatingai didelio dėmesio dėl mūsų kultūros savotiškumo yra tik maža dalis, už kurią reikia susimokėti. Pamatę mus užsieniečiai puola fotografuotis, kalbina, klausinėja apie musų šalį, kultūrą.
Emigrantai, pamatę savo tėvynės atstovus su ilgesiu akyse žiūri ir prisimena gimtinę. O kaip manote, ką mes jiems sakome? Ką kalbame? Galiu prisiekti, kad tik pačius gražiausius žodžius. Nes mes mylime savo kultūrą, mylime savo šalį! Tiesiog mums, studentams, reikia šiek tiek finansinės pagalbos, tam, kad galėtumėme aktyviau veikti savo visuomenės labui. Štai kur pagrindinė kliūtis ir didžiausias suvaržymas.
Sėkmės, gerbiamieji, kuriant šviesesnę Lietuvos ateitį ir išlaikant tikrąsias savotiškas vertybes. Studentai, dirbkit, mokykitės ir visais kitais būdais bandykite mylėti savo šalį, kol tuo tarpu kiti abejingai plos rankomis ir kartos ,,Kaip gražu, kad dar yra tokių veikėjų“. Mėgaukitės tuo, nes greitai tai liks tik nežymus prisiminimas.