Vilnius – mūsų didmiestis. Ne Londonas ar Stambulas, bet nuo vieno miesto galo iki kito jau yra šioks toks atstumas. Ir neduokdie neturėti automobilio! Autobusai ar troleibusai nėra savaime blogis, tačiau vilniečiai, užuot paprasčiausiai oriai keliavę tarp miesto taškų A ir B, turi jaustis viešojo transporto įkaitais.
100 litų mėnesinis bilietas suagusiajam, 20 Lt – studentui. Keista, kad nėra prierašo, kas į tą kainą įeina. Pavyzdžiui, akcija „Pasitikrink savo uoslę”. Privilegijuoti džentelmenai, apdovanoti teise beveik nevaržomai važinėtis nemokamai suteiks Jums tokią galimybę, prašėte jos, ar ne. Jei pasiseks, tokios ar panašios personos gali Jus pradžiuginti netikėta improvizacija, kartais galinčia priminti viešajam transportui pritaikytą realybės šou „Išlikimas” versiją, kurios esmė – nepatekti į jų dėmesio lauką, kuris gali garantuoti keiksmų bei grasinimų lietų.
Viešojo transporto nuolatiniai keleiviai, ko gero, turi išsiugdę instinktus, nebūdingus jų kolegoms, keliaujantiems kitokiais būdais. Ilgainiui sugebi nutaikyti, kur atsidarys durys. Toks sugebėjimas reikalingas gal net mažiau, nei apendiksas, bet vis šį tą išmoksti. O kur dar neįmanomo padarymas įmanomu!.. Kad ir kaip dejuotų liaudis, jog nėra vietos, oro, arba kažkam nuspaudė galūnes, visada įsigudrins dar keli įlįsti į tokį autobusą.
Komendanto valanda – nepilnamečiams, tačiau visiems kitiems esti kitokio pobūdžio apribojimas, žinomas kaip Paskutinysis Autobusas/Troleibusas. Nieko keisto ir tikrai nieko blogo nėra, na, išskyrus tai, kad, neatsiklausus piliečių nuomonės, kelionės paskirstomos tariamai atsižvelgiant į srautus. Nes kažkas nusprendžia, jog į tavo rajoną, kuriame gyvena virš kelių tūkstančių gyventojų, neverta važiuoti vėliau 22.30. Na, ko dar galima tikėtis iš žmonių, kurie sumąsto, jog labai praktiška yra paleisti 5 autobusus per valandą, o paskui – valanda štilio, kantraus laukimo stotelėje.
Ateitis nusimato dar įdomesnė. Liepą į gatves išvažiuos greitieji autobusai. Visa tai skamba ganėtinai patraukliai – kas 5 minutes po autobusą, kuris stoja ne kiekvienoje stotelėje, kelionė sutrumpės dešimčia minučių... Dėl dešimties minučių naikinami kai kurie maršrutai, arba jie yra keičiami iš esmės. Pavyzdžiui, 33, važiavęs nuo Gurių iki Pašilaičių, savo kelionę baigs Šiaurės miestelyje. 36, kuris ne vieną dešimtį metų pūškavo iki Žalgirio st., nuo vasaros trauks į Fabijoniškes. Ir visa tai – tik dėl dešimties minučių. Ir visa tai nuspręsta žmonių, kurie kažin, ar per paskutinius keletą metų keliavo kuo kitu, nei automobiliu ar riedžiu.
Į visa tai galima atkirsti paprastai – išsikviesk taksi. Išsilaikyk teises. Savo 18 km iki darbo ar mokymo įstaigos eik pėsčiomis. Bet kodėl, jei susimoku už bilietą, negaunu atitinkamos kokybės? Išeitys yra dvi – arba keisti situaciją iš esmės (pridėti maršrutų, , arba eiti estų keliu. Talino gyventojai nėra pilnai patenkinti, sako, įtartinų tipų pagausėjo. Padaugėjo ir pačių keleivių. Visą tą smagumą, kurį vilniečiai turi dabar, Talino gyventojai gavo tik suteikus galimybę važiuoti nemokamai. Vargu, ar dėl transporto „už ačiū” kelionės Vilniuje taptų ekstremalesnės. Tik gaila, kad niekas nenori daryti tokių reformų, kad ir eksperimento forma, kurios galėtų atnešti realios naudos ir visuotinį pasitenkinimą.
