Sklaidant žiniasklaidos puslapius ir „clickinant“ interneto portalus jaučiama Seimo rinkimų karštinė ne tik mena mįslę „kas gi laimės rinkimus?“, bet ir duoda atsakymus į kai kuriuos klausimus. Pavyzdžiui, kas laimėtų rinkimus, jei Lietuvoje būtų įdiegta balsavimo internetu sistema.
„Lietuvos aukščiausiems pareigūnams ir Vyriausybės nariams siunčiamos vis garsesnės nusivylimo žinios. Tai rodo naujienų portalo surengta nauja apklausa“, - gegužės pabaigoje skelbė vienas šalies dienraštis. Politikos padangę aukštyn kojomis apvertusios apklausos rezultatams skirtas visas puslapis, o pati apklausa, pasirodo, atlikta ne kur kitur, o socialiniame tinkle „Facebook“.
Sprendimas prognozuoti rinkimų pabaigą remiantis „Facebook“ apklausomis yra keistas iš esmės. Priežastis labai paprasta – nereprezentatyvumas. Tokių tyrimų metodologija reikalauja, kad apklausoje dalyvauti teoriškai galėtų visi šalies rinkėjai. Šiuo atvėju akivaizdu, kad nevisi balsuotojai turėjo lygias teises išreikšti nuomonę – „Facebook“ naudojasi nevisi rinkėjai. Tačiau įdomiausia dalis – ne tai.
Kokia reprezentatyvi / nereprezentatyvi bebūtų ši apklausa, ji parodė, kad daugiausia (19 proc.) rinkėjų artįjančiuose Seimo rinkimuose balsuotų už Liberalų sąjūdį. Panašiu laikotarpiu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad Liberalų sąjūdis surinktų 5,8 proc. balsų.
Už darbo partiją socialiniame tinkle „Facebook“ savo balsus atidavė 18 proc. vartotojų, o „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje – 11,5 proc.
Tuo tarpu reprezentatyvių apklausų viršūnėje karaliaujantys socialdemokratai „Facebook“ liko penkti.
Nei rankos, nei kojos nukirsti neduočiau, tačiau tikėtina, kad įvedus balsavimo internetu galimybę (ne „Facebook“) Seime sėdintis kontingentas kiek pasikeistų. Kaip ir parodė apklausa socialiniame tinkle, ko gero ūgtelėtų jaunimo palaikomų partijų (pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio) populiarumas, o tuo pačiu ir mandatų skaičius parlamente.
Klausimas čia išlieka vienas – kiek išaugtų tokių partijų populiarumas rinkimuose? O tai, mano nuomone, priklauso nuo skaičiaus vyresnio amžiaus balsuotojų, pasiryžusių gilintis į internetinio balsavimo sistemą ir į internetą apskritai. Kaip rodo „TNS Gallup“ žiemą atliktas Kompiuterių ir interneto naudojimo tyrimas internetu nesunaudoja ketvirtadalis 40-49 metų amžiaus žmonių, o 50-74 metų amžiaus žmonių grupėje juo naudojasi vos trečdalis.
Taigi labai nenustebčiau, jei liberalių pažiūrų politikai (ne tik Eligijus Masiulis, bet ir „Login 2012“ konferencijoje interneto metų žmogumi išrinktas Artūras Zuokas bei kiti), besiorientuojantys į jaunesnę rinkėjų auditoriją esant progai panorėtų įvesti balsavimo internetu galimybę. Natūralu ir logiška.
