Štai, nepraėjo nei du mėnesiai nuo gausiai reklamuoto atidarymo, apsilankyti „Ikea“ nusprendėme ir mes. Visi keturi – aš, žmona ir du mūsų mažyliai, sekmadienio rytą išsiruošėme į „švediško stiliaus ir kokybės Meką“.
Apie infrastruktūrą
Tikrai pasistengta padaryti kokybiškus privažiavimo kelius. Aiškiai atskirta, kur įvažiuoti, kur išvažiuoti, kur parkuoti automobilį. Nežinau, kiek tai miesto, kiek „Ikea“ nuopelnas, bet miesto kampas šalia oro uosto sutvarkytas tikrai gerai. Ir leidžiantis lėktuvu turėtų neblogai atrodyti. Įėjus į parduotuvę pasitinka daug informatyvių stendų, minimalistinis dizainas, drausmingai sureguliuotas pirkėjų „eismas“.
Pirmas „minusas“. Neradau vežimėlių vaikams. Yra ta atlenkiama kėdutė vežimėlyje, kur galima vaiką iki 15 kg pasodinti, bet po tokią didelę parduotuvę 4 ir 6 metų darželinukus ganyti pėsčiomis yra sunkus darbas, kuris gerokai apsunkina prekių apžiūrą. Teko improvizuoti, organizuoti mažųjų vežiojimą tuo standartiniu vežimėliu stačiomis, kas nebuvo labai saugu, bet užtat leido išvengti visokių „atsibodo, jau norių namo“ po pirmųjų dvidešimties minučių.
Šiaip „Ikea“ – parduotuvė suaugusiems. Ir tokiems, kurie apsilankymui gali skirti bent valandą. Dėl vieno konkretaus daikto reikia pereiti beveik visą parduotuvę, ir tai pradedant nuo antro aukšto. Net jeigu man reikia tik puodelių rinkinio ar kelių rankšluosčių, vis vien reikia eiti visą tą patį labirintą, kuriame mačiau vos keletą „shortcuts“.
Pietūs antro aukšto pabaigoje – tikrai gera mintis, apėjus pusę ekspozicijos. Po jos tikrai nesitikėjau, kad dar bus antra tiek prekybos ploto pirmajame aukšte. Maistas neįmantrus, bet skanus ir nebrangus. Lyg ir valgykla, bet tokia, kad visokiems Delano reikia gerokai pasitempti.
O kam prekių katalogai prie kasų, ant kurių parašyta „naudoti tik parduotuvėje“, nesupratau.
Apie prekes
Iki šiol nebuvau jokioje kitoje „Ikea“ užsienyje. Mačiau tik jų prekes internete. Patiko baldų ir smulkmenų išdėstymas teminiais kambariais. Tai ne naujiena Lietuvoje, bet niekur kitur negali įsigyti visko, ką matai ekspozicijoje: nuo paties baldo, šviestuvo iki paveikslo rėmelio ar servetėlės. „Ikea“ išsprendė viso kambario apstatymą iki smulkmenų, jei tingi galvoti pats.
Kainos. Girdėjau, kad „Ikea“ yra vos ne kokybės ir kainų rojus. Deja, teko nusileisti ant žemės. Jei tinka „Jysk“ kokybės baldai, tai „Ikea“ jų tikrai turi ir daug daugiau. Ir jie kainuoja tikrai nedaug. Bet jie tinka apstatyti tik studentų bendrabutį ar pigų motelį. Jie visi bijo vandens, tinka surinkti tik vieną kartą, sulūš po pirmo studentų baliaus. Jei randi tikrai normalios kokybės daiktą iš gerų medžiagų – jis jau kainuoja ne ką pigiau, nei įprastoje baldų parduotuvėje, kur tokios kokybės daiktų tikrai didesnis pasirinkimas.
Mitas, kad „Ikea“ numarins lietuvių baldų pramonę. Namų aksesuarų pramonės pas mus nėra, taigi, nėra ką marinti. O štai baldų sektoriuje irgi nieko baisaus nenutiks: „Ikea“ „piguva“ ir taip iš dalies pagaminta Lietuvoje, tik dabar dalį jos čia pat ir nupirks, o dėl rimtų baldų: „Ikea“ jų nėra, arba tie, kurie yra, kainuoja tiek pat. Aš kol kas baldus pirksiu ne „Ikea“. Gerai tik tas, kad gali prisipirkti visokių dydžiu stalviršių, stalo kojų ir kitokių pastatomų ir pakabinamų komponentų, ir jais nebrangiai apstatyti nuomojamą biurą ar butuką.
Kas kita dėl namų aksesuarų. Tikrai geras ir kokybiškas pasirinkimas visokio hardware vonioms, skalbykloms, virtuvei, drabužinėms. Kai kurių daiktų ir sprendimų nebuvau nei matęs, nei girdėjęs.
Pirmo aukšto asortimentas kompensavo nusivylimą dėl antro aukšto baldų kokybės. Tikrai grįšiu čia dar, bet tik dėl prekių pirmajame aukšte, ne dėl baldų antrajame. Kol kas SBA baldų centras Ukmergės gatvėje dar turi vilties.
