Abejingumas knygai įsliūkino į mūsų kasdienybę, mums to nepastebėjus. Nesusimąstėme, kad retėjant skaitytojų ratui, rėtėja ir mažųjų skaitytojų gretos. Laisvalaikiu knygas skaitantys vaikai-retenybė. Didžiojoje Britanijoje atlikta moksleivių apklausa parodė, kad moksleivių skaitymo įgūdžiai taipogi prastėja dėl vis labiau skaitomos lengvos literatūros. Jei skaitantieji neapsaugoti, apsaugotų nėra.
Prarastoji karta?
„Programme For International Student Assesment“ atlikti 15 metų moksleivių tyrimai parodė, kad net ketvirtadalis moksleivių mano knygų skaitymą esant laiko švaistymui. 40 proc. moksleivių skaito tik prispausti būtinybės, kai reikia surasti informaciją.
Šie rezultatai neatsirado per naktį. Nuobodi mokyklos skaitymo programa, nepakankamas skaitymo lavinimas- negali būti suversti tik ant mokyklos pečių. Vaiko išsilavinimas pirmiausia prasideda šeimoje. Tėvams apleidus knygų skaitymą, vaikai nemato tinkamo pavyzdžio. Neskaitančių vaikų ir neskaitančių tėvų galimą ryšį patvirtino „Alma littera“ leidyklos iniciatyva surengta apklausa, kurios duomenimis daugiau negu pusė suaugusių ir trečdalis 3-10 m. vaikų visiškai neskaito.
Kaip lietuvių išmintis byloja, kuproto ir grabo lenta neištiesins. Knygų neskaitančių suaugusiųjų nepriviliosi akcijomis, knygų mugėmis. Tad yra stengiamasi pakeisti jaunąją kartą, kol dar yra nevėlu.
Žinok savo auditoriją
Esant kritiniams skaitymo įgūdžiams, kaip niekad reikalingas vaikų literatūrinis švietimas. Tėvų ugdymas, skaitymo skatinimo programos – visos jos siūlo skirtingus problemos sprendimo būdus.
Lietuvos Nacionalinės bibliotekos vykdo skaitymo skatinimo programą. 2012-2014 metų skaitymo skatinimo programoje daugiausiai dėmesio susilaukė metų knygos rinkimai. Tiek premijomis, tiek finansine paskata skatinama Lietuvos rašytojų kūryba yra būtina puoselėti mūsų kultūrai.
Vis dėlto didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas skaitymo skatinimui. Reklamuojant skaitymą neskaitančiųjų tarpe, o ne teikiant informaciją ir taip skaitymu besidominčiams skaitytojams. Kas domisi sužinos.
Šių metų Vilniaus knygų mugė buvo dedikuota paauglių literatūrai. Nepaisant, kad paauglių metų knygos nominacijoje tebuvo 2 knygos. Buvo žadama išsiaiškinti ką skaito paauglys, kokia yra paauglių literatūros situacija.
Mugė sukėlė daugiau klausimų, negu atsakė. Visą mugę pasigedau paauglių, jiems skirtuose renginiuose. O gal tai buvo priedanga? Nebuvo reikalo, jiems lankytis mugėje, jei nieks nesiteiravo jų nuomonės, o dėstė savo tiesas. Renginiai buvo skirti tėveliams, kurie nori paskatinti vaikus skaityti, o ne paaugliams.
Visi augame skaitydami
„Alma littera“ šią gegužę turėtų minėti „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ projekto metines. Atėjo laikas įvertinti pirmuosius rezultatus.
Tėvų nykstanti tradicija skaityti, pasak leidyklos yra viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo mažųjų skaitytojų ratas. Vaikai nematydami pavyzdžio iš savo tėvų, patys retai paims knygą į rankas. Padėti tėvams ugdyti skaitymo įpročius pasisiūlė „Alma littera“ įgyvendinant „Augu skaitydamas“ programą. Joje tėvai yra skatinami aktyviau prisidėti prie savo vaikų ugdymo.
Metų eigoje tėvai su vaikais dalyvavo literatūros viktorinose. Galėjo išklausyti mokytojų vaikams rekomenduojamų knygų sąrašą. Užsiėmimuose įgyta patirtis ilguoju laikotarpiu turėjo pakeist ir tėvų, ir vaikų skaitymo įpročius.
Daug negandų patyrę vaikai, kurie laisvalaikį leisdavo gatvėse susipažino su knygomis iš arčiau. Vaikų pataisos namuose Vidas Blekaitis sutraukė didelį būrį susidomėjusių vaikų. Susirinkusiems skaitė ištrauką iš U. Poznanski knygos „Erebas“. Ar šį didelį klausytojų kiekį pritraukė knygos , ar pats Vidas Blekaitis, yra palyginus nesvarbu. Knygas populiarinant tarp neskaitančių paauglių, buvo žengtas svarbus žingsnis. Nei rekordinio lankytojų skaičiaus sulaukusi knygų mugė, nei Lietuvos Nacionalinės bibliotekos skaitymo skatinimo programa nesistengė išugdyti skaitytojo.
Lietuvai norint tapti daugiausiai skaitančia šalimi Europoje, reikia ateinančius šešerius metus knygoms skirti bent 5 minutėmis ilgiau laiko. Kol kas Lietuvos gyventojai vidutiniškai skaito 17 min. per savaitę, kai palyginus kitose išsivysčiusiose Europos šalyse, skaičius yra perkopęs 30 minučių.
Kol kas „Augu skaitydamas“ yra tik viena pakopa kuriant didesnį skaitytojų ratą. Viena yra aišku – iki tikslo laukia ilgas kelias. Artėjant metinėms belieka stebėti koks bus kitas programos žingsnis, link labiau skaitančios kartos.
