Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2012 05 14

Ką aš vadinu pagarba ir drąsa

Ne visi stiprūs kurie atrodo dideli, nes kartais milžinai būna nykštukais, o nykštukai milžinais..
Temos: 1 Pagarba

Ne visi stiprūs kurie atrodo dideli, nes kartais milžinai būna nykštukais, o nykštukai milžinais..

Tokia proza pradėjau šį straipsnį, nes noriu Jums papasakoti apie vieną milžiną nykštuko kailyje. Nykštuko vardas Vaivai Dulevičiūtė, šiuo metu jai yra 17 metų, o šių metų gegužės 26 d. Ji švęs savo 18-ąjį gimtadienį. Šiuo metu Vaiva mokosi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje III klasėje. Taip, ji lanko mokyklą ir kasdien važinėja į pamokas. Nors ir yra galimybė mokytis namuose nuotoliniu būdu, kuris lyg ir būtų patogesnis, tačiau Vaiva atsisako tokio „komforto" iškeisdama jį į tikras pamokas, tikrus draugus, nes Jai patinka draugija. Manau draugijai Ji patinka taip pat.

Pirmas įspūdis apie Vaivą

Asmeniškai Vaivą pažįstu dar labai trumpai, tačiau ji iškart mane sužavėjo savo drąsa ir savo požiūriu į gyvenimą, bet pradžioje nuo ko viskas prasidėjo. Socialiniame tinkle Facebook pamačiau panelę invalido vežimėlyje, kuri įkėlė savo nuotrauką konkursui Tapk žurnalo „Jurgita" viršelio veidu, kuris vyko 2011 m. balandžio 22 d., bet Facebook pastebėjau ją tik nesenai, kai žmonės pradėjo platinti Vaivos nuotrauką kurioje Ji kandidatuoja į žurnalo „Jurgita" viršelio veidą ir per neįtikėtinai trumpą laiką „Like" paspaudimų padaugėjo nuo 5 000 iki 17 500, o komentarų po nuotrauka beveik 800. Man labai patiko Jos mintis parodyti save pasauliui ir pasakyti „Aš nesu vargšelė, nereikia manęs gailėtis". Paklausęs jos kokiu tikslu dalyvavai tame konkurse atsakė - „Mano tikslas buvo tiesiog pabandyti ir parodyti, kad neįgalus žmogus tai nebūtinai turi sėdėti tarp keturių sienų". Su ja pilnai sutinku, nes pats turiu invalidumą ir žinau ką reiškia kai kurių žmonių požiūris į iš šono atrodytų nepilnavertį žmogų.

Drąsos Jai netrūksta

Galbūt daugelis skaitytojų pagalvojo -„O kas čia tokio, juk Ji ne vienintelė ir ne pirma tokia". Gal tai ir ne pirmas toks atvejis, tačiau asmeniškai aš pirmą kartą per gyvenimą matau žmogų, kuris turėdamas negalią ne tik nebijo viešai to parodyti, bet dar ir meta iššūkį Lietuvos gražuolėms. Taip, Ji nebūtų susilaukusi tiek dėmesio jei nesėdėtų ratukuose, tačiau ir mažai kas būtų išdrįsęs pasirodyti būdamas Jos vietoje.

Žinau tik tiek kad darysiu viską ką galiu, kad tik nenuleisti rankų ir skintis kelią i priekį

Šiuo metu manau Vaiva tapo pats geriausias pavyzdys kitiems žmonėms, kurie turi fizinių negalių, kad nereikia depresuoti ar ieškoti gailesčio, tiesiog būti stipriu ir gyventi kiek įmanoma pilnavertį gyvenimą. Daugelis nuleidžia rankas ir tiesiog plaukia pasroviui, tačiau ši panelė nori daug daugiau iš gyvenimo, tikiu, kad daug ir turės, nes Ji ne iš tų, kurie pasiduoda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos