Man dar beveik 8 metus reikės studijuoti mediciną, laukia dar ilgi ir sunkūs mokslo bei rezidentūros metai. Dar stodamas į mediciną žinojau, kad mano studijos užtuks 15 metų ir kai mano bendraamžiai jau darys karjeras ir kurs šeimas, aš vis dar būsiu studentas. Vėliau lauks sunki praktika ir, žinant situaciją, apgailėtinas „jauno specialisto“ atlyginimas. Ir vis dėlto, iki šiol jaučiausi savo gyvenimo šeimininkas, rezgiau profesinės ateities planus. Dar visai neseniai man net nebūtų šovę į galvą, kad Lietuvoje galiu pasijusti nereikalingas ir pradėsiu galvoti apie emigraciją ir studijas užsienyje.
Tačiau paskaičius apie ministro Andriukaičio teikiamus pasiūlymus įvesti savotišką prievolinę tarnybą mediciną baigusiems specialistam, gali ne tik kad neužtekti motyvacijos stengtis baigti mokslus, bet apskritai persvarstyti savo profesijos pasirinkimą. Tačiau aš profesijos keisti nenoriu. Išgirdęs tokias kalbas apie medikų atidirbimą, iškart pradėjau galvoti apie emigraciją (nors ir esu tikras Lietuvos patriotas, kurio tėvas gimė Sibiro tremtyje). Jaunų medikų iš Lietuvos išskiestomis rankomis laukia Vokietija, Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys, kur atlyginimai yra tris kartus didesni.
Jau dabar visi griebiasi už galvų, kad iš Lietuvos masiškai „nuteka“ protai ir specialistai. Ar ministras tikisi, kad priverstinai savo nuožiūra keleriems metams „išbarstydamas“ rezidentus po visą Lietuvą jie pasijaus vertinami ir svarbūs? Ar jam apskritai rūpi, kaip tokią baudžiavinius laikus menančią iniciatyvą vertina būsimieji gydytojai. Būsimieji? Galbūt, jeigu tik mums nepristigs ryžto baigti mokslus valstybėje, kuri nori mus paversti baudžiauninkais. Niekada nevėlu persikvalifikuoti sienų dažytoju – ir atlygis geresnis, ir įtampos mažiau, o svarbiausia – pats nuspręsi, ar Kupiškyje, ar Zarasuose tau tas sienas nori dažyti.
Jeigu būtų įgyvendintas siūlymas ir specialistų trūkumo Lietuvos regionuose problema būtų sprendžiama tokiu primityviu būdu – privalomai įdarbinant rezidentus, Lietuvos laukia liūdnas scenarijus. Pirmiausia tie, kuriuos ir taip mažai čia kas (išskyrus šeimą ir artimuosius) laiko, pasinaudos pirma pasitaikiusia proga emigruoti. Kam kraustytis į kitame mieste esančią gydymo įstaigą – tada jau geriau susikrauti dar vieną papildomą lagaminą ir keliauti ten, kur per vieną dieną gali uždirbti mėnesio atlyginimą.
Panašios iniciatyvos „išmuš“ bet kokį tikėjimą, kad šioje šalyje rūpinamasi išsimokslinti siekiančiu jaunimu, kad gydytojo profesija yra verta pagarbos ir pan. Ar dar kokios nors profesijos atstovams yra aiškinama, kad privalo išvykti dirbti pagal paskyrimą kaip buvo sovietmečiu? Aš apie tai esu tik girdėjęs. Suprantu, kad provincijoje trūksta daugelio sričių medikų. Norintiems išspręsti šią problemą, reikėtų pasidomėti, kokie ten atlyginimai, darbo sąlygos ir imtis kompleksinės reformos, o ne versti medikus baudžiauninkais.
Deja, jei nepasikeis situacija ir ministras Andriukaitis neatsisakys sveikų protu sunkiai suvokiamų planų, iš Lietuvos bus priversti išvykti beveik visi jauni medikai (likusieji bus paversti baudžiauninkais). Niekas nenori gyventi šalyje, kur pažeidžiamos žmogaus teisės ir nurodoma, kur reikia dirbti. Medikai išvyks, mėgindami atgauti savigarbą ir įsidarbindami užsienio gydymo įstaigose. Ką tuomet darys pacientai, ar jiems jau irgi ruošiama kokia nors reforma, draudžianti sirgti?
