Geria visi. Alkoholis visuomenėje prilipintas kaip tradicija ir kaip norma. Iš jo valstybė ir pinigus kala. Visur alkoholis – gimtadieniai, Nauji metai, savaitgaliai, išleistuvės, kinas, reklama, televizija... Atrodo, žmonės be alkoholio nebemoka nei švęsti, nei linksmintis. O kas gi paauglius išmoko gerti? Manot, patys išmoksta? Nieko panašaus. Tiek vaikai, tiek paaugliai neakli. Jie ima pavyzdį iš suaugusių žmonių, o tuo labiau iš tėvų. Jie mato reklamą, jie mato, koks visuomenės nupaišytas santykis su alkoholiu. Baisu, kokią jaunų alkoholikų kartą užaugino tie patys grūmotojai geriančiam jaunimui. Ką pasėsi tą ir pjausi. Lietuva alkoholio kraštas. Alkoholyje skęsta seni, skęsta jauni. Alkoholis tapo visuomenės norma.
Didžioji dalis visuomenės pasigėrusi, net neįsivaizduoja jokių švenčių ir linksmybių be alkoholio. Tai kuom tą jaunimą kaltinti? Pradėkit gal nuo savęs, pamatykim patys save – kokie esam, kokią sėklą pasėjom, kokį kelią rodom? Savaitgaliais ir kitomis švenčių dienomis alkoholinių prekių skyriuose ir baruose klientų nestinga. Pasipila pro daugiabučių langus mėtamų alkoholio butelių kruša. Policija ir greitoji tik spėja važiuoti į išgėrusių pokštininkų trabadūrus.
Alkoholiniai mastai lietuvoje kosminiai. Baisu, nes atrodo, Lietuva prasigers. Kalbu net ir neva apie „Alkoholines tradicijas“ apie tai, kad visuomenėje „Alkoholis norma“ apie tai, kad švęsti šventes ir kilnoti taurelę „nieko blogo“, apie tai, kad alkoholis lydi „visur“, apie tai, kad į abstinentus visuomenė žiūri negatyviai, tarsi į kokius nenormalius. Šampanas yra neva tradicinis Naujųjų metų gėrimas, o vynas – Kalėdų. Abstinentų, tokių, kaip aš, žmonės nesupranta, atėjus į gimtadienį esi tarsi ateivis tarp pijokų.
Sakote drausti alkoholį? Ir ką tai pakeis? Ogi nieko. Draudimai ir yra tam, kad juos apeitų. Be to, uždraustas vaisius daug saldesnis. Vertėtų užsiimti prevenciniu visuomenės švietimu. Pradedant detaliu dėstymu, kas tas alkoholis, tabakas, kokia jompaplitimo istorija, statistika, rizikos faktoriai ir tt.
Kad ir kur pasisuktum, galima pamatyti rūkantį ar net geriantį paauglį, o aplinkiniai skėsčioja rankom, rodo gilų susirūpinimą. Replikuoja, kad jaunimas suprastėjo. Na, o kur buvo tie, kas rūpinosi ir tada senais laikais, kai taip pat galėdavote pamatyti paslapčia rūkančius ir geriančius paauglius ir net vaikus. Taip išeina, kad tie, kas grūmoja paaugliams, galimai ir patys pradėjo gerti nuo paauglystės ir gal net geria iki šiol. Perdavė estafetę jaunajai kartai. Istorija kaip ir kartojasi. Ką bepridursi, kai dauguma tų grūmotojų paaugliams, patys gerti ir rūkyti pradėjo nesulaukę pilnametystės. Nejau kažkam tai naujiena? Nejau kažkas mato tame tik šių dienų problemą? Gerbiamieji, kur buvote ankčiau? Problema įsisenėjusi ir apima bemaž visas Lietuvos kartas. Tai, kas vyksta šiandien, pasėkmė to, kas vyko vakar. Nieko nėra be priežasties.
Taip, sutinku, kad dabartiniai paaugliai galimai drąsesni mažiau slapstosi, bet gi tai ne naujiena, taip buvo visada, na nebent mastai buvo kiti ir labiau buvo slapstomasi. Tačiau vėl norėčiau paklausti. O kur buvote ankčiau? Kiek jau kartų išaugo rūkančių ir geriančių nuo pat paauglsytės. Kiek patys grįžtate pas savo šeimas tokie girti, kad tenka sienas ramstyti, kiek patys gebat rodyt blaivaus piliečio pavyzdį jauiniems? Krepiuosi į jus visus. Į tėvus, į paauglių kaimynus, į paauglų matomus preivius, pamatytus gatvėje, laiptinėse pro balkoną. Kur, gerbiamieji grūmotojai, buvote ankčiau, kai ne viena karta išaugo gerdama ir rūkydama nuo pat paauglystės? Kai patys pradėjote gerti ir rūkyti nuo paauglystės. Buvo draudimų ir gasdinimų, bet ar tai padėjo?
Jūs duodate suprasti, kad paaugliams reikia kiek paūgėti ir jau galės vaikščioti apsikabinęs degtinės butelį ar pūsti cigarečių dūmą? Niekas nenori laukti, paaugliai ir vaikai skuba tapti suaugusiais, jie juos mėgdžioja. Visi skubam. Geria jauni, geria seni, o kalbama kažkodėl labiau tik apie paauglius.
Alkoholis ir tabakas vos ne visuomenės valdymo įrankis, o ypatingai alkoholis, kuris yra tarsi „normalaus gyvenimo kredo“, nors iš tikro tai tėra baisiausi nuodai ir legalūs narkotikai, kuriuos gina valstybė. Taip, tai biausiausi nuodai, legalios narkotinės medžiagos, darkančios organizmą ir sveikatą. Vien alkoholio toksiškumas skilimo metu, kai mes patiriame eilines pagiriais, kiek tuo metu, kai skyla akoholis, nuodų patenka į organizmą. O kažkodėl vis šnekama labiau apie paauglius, nors problema turi kur kas platesnį mastą ir apima vos ne didžiają visuomenės dalį.
Prevencinės programos nenaudingos valstybei, nes iš šių ydų ji gauna gauna milžiniškus mokesčius. Nenaudinga taip pat ir tabako kompanijoms ir alkoholio kompanijoms, kurios dosniai šeria valstybę.
Juk kuo žmonės dažniau geria, tuo juos lengviau valdyti, kaip kokią avinų bandą. Kuo žmonės labiau serga, tuo irgi geriau, nes ne vien iš to naudos paturės vaistinės, farmacinės kompanijos, gydytojai, gydymo įstaigos, bet ir pati valstybė, surinkdama didesnius pinigus iš viso to bizniuko, bet jau nebetiesiogiai, o per gydymo sistemą ir medikamentus, farmacines kompanijas, iš kurių taip pat surenkama įspūdingai daug mokesčių.
Logiškai mąstant valstybei taip pat nereikalingi sveiki ir kritiškai mąstantys žmonės, nes šie mažiau serga, tuo pačiu mažiau suneša mokesčių per vaistų pirkimą ir tt.
Tas pats liečia ir suluošintus žmones. Kaip antai vėžį išgydyti nenaudinga, geriau žmogų brangiai numarinti, nei jį išlaikyt ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl neretas atvejis, žmonės patys beigydydami vėžį turi daugiau šansų išgyventi. Kaip taisyklė atidavę save medikams jie greit ir brangiai numarinami.
Gal žiauriai pasakyta, Bet va kritiškai pamąsčius, tokia jau ta karti tiesa. Už teisybę, nakvynės negausi. Geriau kai kurie renkasi melą, bet ne karčią ar net žiaurią tiesą. Taip buvo visada. Tiesa bado akis, o melas ir abejingumas apakina.
