Antroje straipsnio dalyje buvo pateikti daugiau teoriniai patarimai ir žingsniai, padėsiantys praktikuoti konstruktyvų mąstymą. Tačiau išmokti į viską žvelgti teigiamai gali padėti ne tik minėtieji patarimai, bet ir kiti būdai.
Joga lavina ir kūną, ir protą
Šiuo metu dažnas žmogus jogą tapatina su fiziniais pratimais ir meditacija, tačiau joga yra kur kas daugiau – tai gyvenimo būdas ir filosofija, kuri susideda iš penkių pagrindinių elementų, mokomų pagal Sivananda tradiciją, o pozityvus mąstymas yra vienas iš jų. Kaip teigia senovės Vedantos filosofija, protas gali būti suvaldytas reguliariai praktikuojant meditaciją.
„Reikia išmokti stebėti savo mintis, o tam, kad stebėtume, reikia atsiminti, kad reikia stebėti, tam, kad atsimintume, reikia valdyti savo dėmesį, nusiraminti. Kol protas ūžia, mes net neatsimenam, kad reikia šito. Kai protas nurimsta, tada mes po truputį įvaldom savo dėmesį, todėl reikia įprasti būti ramiam. Reikia pradėti nuo kūno, nes protas ir kūnas surištas tvirtu ryšiu – kai atsipalaiduoja kūnas, atsipalaiduoja ir protas“, – pataria sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas Robertas Karvauskas.
Žmogus turi kontroliuoti savo mintis, kadangi jos ir kūnas yra sujungti. Štai kodėl blogos mintys sukelia ligas, mažina kūrybingumą, susikaupimą, pasisekimo ir net protinės veiklos galimybes.
Joga kuria harmoniją tarp kūno ir proto, gerina fizinę būklę, skatina susikaupimą ir protinį nusiraminimą. Tai puiki priemonė atrandant pagarbą ir meilę sau. Reguliari meditacija skatina ir prailgina anabolinius kūno atsinaujinimo ir augimo procesus, mažina kraujo spaudimą ir stiprina koncentraciją.
„Mes nuolat sukamės savo vidiniame triukšme, todėl būtina skirti sau tylos. Žmogus, kuris diena iš dienos neskiria sau vidinės tylos, suserga“, – teigia R. Karvauskas.
Joga būtent ir reikalauja susikoncentruoti į dabartinę akimirką, pabėgant nuo bet kokių savo minčių. Toks susikaupimas leidžia nurimti, atsipalaiduoti, atsiriboti nuo visų rūpesčių ir mėgautis esama akimirka. Taip pailsi ir kūnas, ir protas, mintys yra „pravalomos“, o nuotaika akimirksniu pagerėja.
„Joga reiškia jungtį su aukštesne sąmone. Tai ir kūno lavinimas, kvėpavimo pratimai, meditacija, tinkama mityba, ir gyvenimo filosofija. Kūną lavinti reikia, kad galėtume pabūti tyloje, kadangi kūnas labai įtemptas, ir jei tų įtampų neišnaikinsim, o jos naikinamos švelniu kūno tempimu, atsisėsime ramybėje, bet tai kur spaus, tai durs ir negalėsim pasėdėti ramiai. Kad galėtume sau skirti ramybės vaistą, reikia pralavinti kūną ir taisyklingai kvėpuoti. Taip žengiama į meditaciją. Tai visas kompleksas“, – dalinasi savo pastebėjimais R. Karvauskas.
Joga plačiąją ir tikrąją savo prasme yra įrankis, padėsiantis siekti savo minčių transformacijos, išvalymo ir geresnio gyvenimo. Jogos pozos padeda nuraminti nervų sistemą ir sužadina miegą, gilus bei pilnas kvėpavimas atneša į smegenis daugiau deguonies ir slopina nerimą, o meditacija ir atsipalaidavimas padeda pašalinti neigiamas mintis.
Pozityvaus mąstymo reikia semtis iš gamtos
„Žolinčių akademijos“ siela Danutė Kunčienė akcentuoja gamtos svarbą žmogaus gyvenime ir skatina išmokti džiaugtis paprastais dalykai: saule, medžiu, rasos lašeliu.
„Visada žmogus gali būti nepatenkintas savo padėtim: tai per mažai uždirbo, tai vėjuotas oras, tai saulė spigina, o visa tai reikia visiškai nubraukti ir negalvoti apie tai, būti čia ir dabar, ir prisiminti, kaip yra gerai, kad turiu akis, matau, girdžiu. Reikia pradėti nuo paprastų dalykų.
Pasižiūrėjęs į rasos lašelį gali jūrą pamatyti, o prie jūros būdamas gali jos net nematyt. Čia ir yra darbas su pozityviu mąstymu. Reikia skaityti daugiau gražių straipsnių apie gėrį, tiesiog išmokti tuo gėriu gėrėtis, o ne „blogėti“ juo.
Reikia eiti į mišką ir vaikščioti, negalvoti. Stebėti medį: kaip jis gražiai moja šakomis. Džiaugtis. Mokintis iš gamtos tos stiprybės, ramybės, vidinės tylos, kurioje ateis labai daug atsakymų. Geriausia gydykla gamtoje – žmogus turi vaikščioti kuo ilgiau, kvėpuoti.
Gamtoje įvyksta stebuklai – čia žmonės pasveiksta nuo depresijos, liūdesio. Bet jis turi būti davėjas: turi apkabinti medį, paglostyti, pašnekinti paukštį, tik tada galvotI apie kažkokius mainus. O iki tol jis turi užaugti“, – teigia D. Kunčienė.
Žmonėms, kurie nemoka pastebėti smulkmenų ir jomis grožėtis, gali padėti fotografavimas. Objektyvas padeda viską įdėmiai apžvelgti, rasti įspūdingus kadrus, kuriuos nemokamai suteikia gamtos kompozicija. Tad pasiimkite fotoaparatą, išeikite į lauką ir pamatysite, kiek daug grožybių kasdien tiesiog praleidžiate pro savo akis.
Žolininkė pasakoja, jog vien žolelės negali padaryti stebuklo ir pakelti nuotaikos.
„Nuotaiką kelia saulė ir šviesa. Jei žmogui labai liūdna ir nėra saulės, tada reikia žaisti su spalvomis: pasiimti pieštukus ir nusipiešti saulę su šypsena, nusipiešti iš šiltų spalvų. Taip pradės gerėti žmogui nuotaika, mažėti įtampa, „minkštės“ vidus“, – pataria D. Kunčienė.
Pataria laikytis ne teorijų, o pasitikėti ir rasti vidinę tylą
Sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas Robertas Karvauskas, remdamasis savo ilga asmenine patirtimi, pataria atsisakyti visų gyvenimo teorijų, vadovų, kadangi prievarta save versdamas pasikeisti žmogus iš tiesų negyvena. Viskas turi tiesiog ateiti.
„Tik atsidavus atsiveria visos galimybės lemti savo gyvenimą, o kol eini ir kovoji, tol jokių galimybių neturi. Kol bandai tvarkyti savo gyvenimą pats, tol tu dar negimei ir negyveni. Tik tada gali tikrai gyventi, kai surandi Visatoje jėgą, kuria gali visiškai pasitikėti. Viskas prasideda nuo pasidavimo. Reikia pasiduoti kažkokiai jėgai, kuria tu visiškai pasitiki. Tai yra ne tikėjimas, o pasitikėjimas. Pasitikėjimas kažkuo, kas tikrai žinai, kad tave veda.“, – dalinasi savo patirtimi R. Karvauskas.
Kaip teigia sąmoningumo mokyklos įkūrėjas, pozityvą pasiekti galima tik atradus laimingo gyvenimo raktą, kuris susideda iš šešių elementų. Šie elementai atskleidžiami keturių seminarų cikle, tačiau du pagrindinius elementus R. Karvauskas pamini: tai pasitikėjimas ir meditacija.
„Jei žmogus bus įsitikinęs, kad jis gauna geriausius vaistus, jis gali gauti ir paprastų tablečių, bet jam vis tiek jos suveiks, tai ir yra pasitikėjimas. Be pasitikėjimo ir tylos nebus nieko. Gali ieškoti kiek nori, bet kol neatsipalaiduosi, tol savo viduje nieko nerasi. Tačiau tai tik du elementai, o norint pasiekti laimę, būtinas visas jų kompleksas.“
R. Karvauskas taip pat pataria atsigręžti į savo širdį ir ieškoti visų atsakymų joje, kadangi būtent čia slypi visi resursai, vedantys į ramybę ir meilę.
Pirmiausia reikia išmokti duoti
Psichologas Tadeuš Chaleckij pataria pakeisti vartojimo kultūrą į orumo.
„Pagrindinis principas vartojimo kultūroje – laimė turėjime (ne tik daiktų, bet ir žmonių, vardų, prestižinių profesijų ir pan.). Čia ir atsiranda pesimizmas – noriu tenkinti savo poreikius, t.y. gauti, ir turėti, o kiti neskuba duoti: duoda tik saviems, už didelius pinigus, todėl jie tokie "blogi" ir pasaulis juodas.
Orumo kultūros principas – Kito vertingumas. Gyvenimo prasmė atsiranda ne turėjime, o laimėje.
O kaip gi mums sukurti „laimės lauką“ (aplinką, kurioje žmogus būtų laimingas)? Pakeisti mąstymo vienetą iš gauti į duoti. Tuomet gyvendamas ir veikdamas aš stengiuosi padaryti taip, kad Kitam būtų kaip galima geriau. Tuomet tas Kitas taip pat darys tą patį“, – skatina pakeisti savo požiūrį psichologas T. Chaleckij.
„Jei žmogus perdaug gilinasi į tai, ko jis nori iš savo gyvenimo, jis pradeda vartoti jį, pasidaro vartotojas. O reikia galvoti, ko tu nori iš gyvenimo ir ko gyvenimas nori iš tavęs. Tada žmogus bus laimingas“, – tos pačios pozicijos laikosi psichiatras Mindaugas Šablevičius.
Kas per daug, tas nesveika?
Specialistai (psichiatrai ir psichologai), remdamiesi mokslu, pozityvaus mąstymo atžvilgiu laikosi „auksinio vidurio“ taisyklės ir pataria išlaikyti balansą tarp savojo požiūrio į pasaulį.
„Pozityvus mąstymas yra gerai, bet jis visada turi turėti atsvarą. Turi būti pusiausvyra tarp to, ko aš noriu ir ko gyvenimas nori iš manęs. Kai yra pusiausvyra, tada viskas yra gerai. Čia kaip vynas: jei išgersite vieną kitą taurę per savaitę, tai bus sveika, bet jei po kelias taures kiekvieną dieną, tai išsivystys kepenų cirozė“, – pasakoja psichiatras Mindaugas Šablevičius.
„Mąstyti galime realistiškai, pesimistiškai ir optimistiškai. Adaptyviausias elgesys - kai suvokiame realistiškai, kadangi auksinė taisyklė – kas per daug, tas nesveika – galioja ir pozityviam mąstymui“, – teigia psichologė Eglė Masalskienė.
Tuo tarpu kiti žmonės, kuriems pavyko atrasti savyje pozityvą ir juo gėrėtis, pataria be prievartos sau išmokti pastebėti paprastus dalykus, grožėtis jais, taip pat pabūti vidinėje tyloje, medituoti ir tiesiog pasiduoti aukštesnei jėgai.
Tad, norint išmokti mąstyti pozityviai, pirmiausia reikia išmokti gėrėtis pasauliu ir savo širdimi.
