Perspektyvų kalnai, neaprėpiami saviraiškos galimybių laukai ir nesenkančios materialinių vertybių upės – štai kas vilioja Lietuvos jaunimą studijuoti Vakaruose. Tik ar iš tiesų taip lengva įkopti į vakarietiško kalno viršukalnę nuo kurios nesunkiai būtų pasiekiamos geriausios karjeros perspektyvos, atrasti tinkamą lauką savirealizacijai bei gerai uždirbti iš vakarietiškuose universitetuose įgytų žinių? Tikriausiai studentus labiau traukia ne tiek pačios studijos užsienyje, kiek atsiveriančios galimybės jas baigus. Tačiau jei atsiribotume nuo didele tikimybe įgyvendintų svajonių po vakarietiškų universitetų baigimo ir sutelktume dėmesį ties pačiomis studijomis – kas iš tiesų ten geriau?
Akademinėje bendruomenėje labai dažnai linksniuojamas itin svarbus žodžių junginys – studijų kokybė. Tai santykis tarp studijų programos dalykų skaičiaus ir tikslaus studento įgytų žinių kiekio juos baigus arba laikas, praleistas universitete, ir realus studento žinių bagažo dydis iš jo išėjus. Taigi jei universitetą palieki turėdamas pilnai sukomplektuotą bagažą – studijų kokybė aukšta, jei ne – specialistu savęs laikyti negali. Kokį bagažo dydį siūlo Vakarai?
Štai jauna, vos vidurinio išsilavinimo diplomą gavusi lietuvaitė, išskubėjo į Škotiją krimsti finansų matematikos mokslų. Paklausta apie studijų užsienyje privalumus atsakė, jog nors studijuoti nėra lengva, tačiau įdomu ir naudinga, nes orientuojamasi ties būtiniausiais, tos srities specialistui reikalingais dalykais. Šioje vietoje išryškėja vakariečių požiūris į studento žinių bagažo turinį – jis turi būti toks, kad maksimaliai atitiktų tai darbo sričiai keliamus reikalavimus. Kitaip tariant, duoda mažiau, bet esmę.
Skirtingai nei Vakaruose, norėdamas dirbti finansų analitiku, mūsų šalyje privalai studijuoti ir „prisikrauti“ žinių iš kitų mokslo sričių (filosofijos, psichologijos, sociologijos ar kitų). „O kam man to reikia?“ - svarsto dažnas studentas, keliaujantis svetur. Atsakymas paprastas – universiteto tikslas yra išugdyti platų požiūrį ir mąstymą turinčią asmenybę, kurios akiratis ir kompetencijos apimtų daugiau nei nurodyta darbo skelbimo reikalavimuose. Kuri komplektacija priimtinesnė sprendžia pats studentas, tačiau, žinoma, svarbiausia neatsidurti keblioje situacijoje - besimokydamas visko – neišmokau nieko.
Dar vienas studijų Vakaruose įskirtinumas – ypatingai patraukli ir užsienio studentus viliojanti paskolų už mokslą grąžinimo sistema. Daugumoje Vakarų šalių universitetų, studentai, mokantys už studijas gali be didelio vargo gauti nemažą sumą pinigų, kuri padengs išlaidas už studijas. Svarbiausia, jog universitetą baigęs studentas, dirbantis, tačiau neuždirbantis tam tikro nustatyto atlygio per tam tikrą laiką, yra visiškai atleidžiamas nuo paskolos grąžinimo - valstybė padengia mokymosi išlaidas, jei jų atsiperkamumas studentui yra per mažas. Vadinasi, universitetas, kartu su šalies vyriausybe, prisiima atsakomybę už studento gauto išsilavinimo neatitikimą darbo rinkoje. O jei žmogus, įgijęs universitetinį išsilavinimą, gauna pelnytą uždarbį, tai ir paskolą išsimokėti nesunku. Teisinga. Tokia paskolų grąžinimo sistema tarsi garantija, jog šalies valdžia „neprikeps“ studijų programų, kurios neadekvačios darbo rinkos paklausai.
Galimybės naudotis pažangiausiomis laboratorijomis, turėti prieigą prie moderniausių pasaulio duomenų bazių, talpinančių naujausius mokslinius tyrimus, išbandyti naujausias mokymo priemones, klausytis dėstytojų, rašančių pažangiausią mokslinę literatūrą (kuri Lietuvoje net ne visada prieinama), galinčių įkvėpti būti ne tik jų teorinę medžiagą skaitančiomis ir jų frazėmis mąstančiomis būtybėmis, bet tapti laisvai ir kritiškai galvojančiomis asmenybėmis, siekiančiomis ne egzaminą puikiai išlaikyti, o įgytas teorines žinias traktuoti kaip medžiagą, intelektiniam produktui kurti. Verta pridurti, jog išvardinti privalumai būdingi toli gražu ne kiekvienam Vakarų universitetui.
Nereikėtų pamiršti kultūrinės saviugdos. Studijos už Atlanto, Vakarų Europoje pritraukia daug skirtingų tautybių, rasių, religijų žmonių. Netapačios pasaulėžiūros, tradicijų, elgesio perpratimas ir pripažinimas stiprina mūsų asmenybes bei padeda praplėsti griežtai baigtinį savųjų vertybių sąrašą. Vakarų šalys neabejotinai pasižymi didesniu individualizmo laipsniu – liberalesnis, laisvesnis požiūris, aktyvus, socialinių statusų nevaržomas bendravimas - traukte traukia jaunimą.
Pabaigoje, vertėtų paklausti, o ar visų šių gėrybių nebūtų galima gauti Lietuvoje? Taip, Lietuvoje siūlomas nemokamas aukštasis mokslas. Taip, Lietuvoje studijų kokybė yra gana aukšta. Taip, Lietuvoje įmanoma pažinti kitų kultūrų atstovus ir gilinti savo pažinimą. Taigi, tikimybių yra ir čia – nemiegok per paskaitas, stropiai mokykis, tiesa, dar prieš stodamas nuspėk specialybę, kurios paklausa darbo rinkoje bus gan didelė, ir jau gali tapti žmogiškųjų darbo išteklių potencialu.
Galimybių „prasimušti“ tikrai yra ir Lietuvoje, svarbiausia, kokį vertės pasiūlymą studentas sugebės suformuluoti iš studijų metu įgytų žinių ir įgūdžių. Vertės pasiūlymas darbdaviui – štai kas svarbiausia, kad ir kokioje pasaulio pusėje bestudijuotum, kad ir kokių protingų dėstytojų besiklausytum, kad ir kiek už studijas bemokėtum!
Asta Čibiraitė
KANDIDATĖ Į 15MIN.LT ŽURNALISTŲ MOKYKLĄ
