Nori tobulo darbo – pirmiausiai tapk tobulu darbuotoju. Savęs analizavimas bei adekvatus vertinimas, strateginis mąstymas ir veiksmas – viena iš sėkmės formulių.
Žmogus yra prekė, kurią pats turi ir parduoti. Darbdavys ieško vokiškos kokybės, tai kodėl tikiesi praslysti, jei geriausiu atveju esi tik „Made in China“? Nesvarbu, į kokią rinką taikaisi, turi būti tikras dėl savo kokybės. Atitikti visus minimalius reikalavimus neužtenka, nebent tokie ir yra tavo siekiai. „Moki 2 užsienio kalbas, turi aukštąjį išsilavinimą bei reikiamas charakterio savybes – sveikiname ką tik tapus mūsų naujuoju pardavėju!“. Darbas gautas. Žmogus gavo tai, ko nusipelnė. Už tai ir paplokime.
„Nenoriu būti pardavėju, noriu būti...teisininku! Politiku! Sėkmingu žmogumi!“ – pareiškia vyresniųjų klasių moksleivis. Mielasis, o ką tu darai? Dieną naktį ruošiesi pamokoms? O gal nenulipi nuo kompiuterio? Pirmiausiai – įsikinkyk laiką. Įprasmink jį. Kad būtum geru teisininku/politiku/mediku turi būti išprusęs, mąstantis, visapusiškas žmogus. Kitaip sakant, visa puokštė.
Pasižiūrėk, ką nuveikei per dieną ir prie kiekvieno punkto savęs paklausk: „o ką man tai davė?“. Daryk tik tai, kas duoda. Paskaityk knygą vietoj bulvarinio žurnalo paaugliams. Pasitelk savo kritiško mąstymo aruodus ir pasistenk įvertinti kūrinį. Mokaisi anglų kalbos? Pasiimk kokį Hemingvėjaus kūrinį originalo kalba, kad ir nuo „Hario Poterio“ pradėk. Gerai bendrauji rusiškai? Dostojevskis, Bulgakovas... tik neapsiribok probleminių rajonų žargonu. Apskritai, kalbos – bene geriausia investicija.
Lavinamės toliau! Užsirašyk į universitetų šeštadieniais organizuojamas paskaitas. MRU, VGTU mokinius mielai priima. Lyderystės, filologų, filosofų, politologijos akademijos. Nemokamai. Kas tau iš to? Išklausius paskaitą (ar visą jų ciklą) Tu, kaip prekė, būsi vertas gerokai daugiau! Dar šiek tiek, ir jau ne tu save siūlysi, o pats tapsi graibstoma preke.
Patirtis, kad ir kokia bebūtų, visada yra naudinga. Aptalžykime šį mitą! Svajoji tapti gydytoju, o vasarą paaukoji skrajučių dalinimui. „Tai puiki proga paragauti ir juodo darbo, geriau užgrūdini savo kantrybę, įgyti neįkainojamos patirties bei išmokti neišmokstamo!“ – pasakytų mito šalininkai. Nes metant skrajutę į pašto dėžutę tikrai atsiveria gyvenimo tiesos. Dar kartą kviečiu prisiminti teoriją apie laiko įprasminimą. Taip, gal ir apsigyvens tavo piniginėje keli kudirkos ir vydūnai. Padaugink tai keletą kartų. Taip, savo vaizduotėje. Nes tokios sumos, jei tave skatina tik pinigai, gali atsiverti ateityje, pasirinkus, tarkime, savanoriavimą medicinos įstaigoje, kur galėtum išmokti profesinių triukų. „Pasimatuosi“ savo ateitį. Patiks – gerai, nepatiks – dar geriau. Bet bent savanoriaudamas nejausi spaudimo, imsi tai, ką nori ir kiek nori. Net ir savo laiko bei jėgų skyrimas su ateities profesija nesusijusiems darbams – lankymasis vaikų namuose, darbas festivaliuose, o apie savanorystės naudą bei prasmę tolimesniuose kraštuose nėra ko kalbėti – duoda kur kas daugiau nei 5Lt/val, pradedant nuo naujų įgūdžių,baigiant naudingais įrašais gyvenimo aprašyme (CV).
Ir jeigu atrodo, kad siųsti savo CV į prekybos centrus yra vis dar gera mintis,nes, pasak tamstos, pradėti nuo kažko vis tiek reikia, vertėtų dar kiek padirbėti su savimi, nes paklausiausias darbuotojas yra tas, kuris nesiblaško ir iškart juda link tikslo.
Ingrida Norkutė
