Nesuklysiu, jei pasakysiu, kad kiekvienais metais abiturientų gretose daugėja planuojančių po mokyklos baigimo iškeliauti į užsienį. Vieni ten tikisi rasti geresnes perspektyvas mokslui, kiti – lengvo darbo už didelius pinigus, treti pripažinimo, kurio nesulaukia Tėvynėje... Vis dažniau kuriami anekdotai, tokie kaip Airijos gatvėje sušukus „Jonai!“, keturi iš dešimties praeivių atsisuks, dar du pradės bėgti. Kodėl mus, lietuvius, taip traukia užsienis? Kodėl mes taip trokštame ten prasimušti? Ir kokie gi mes atrodome svetimos šalies gyventojams? Į šiuos klausimus sunku rasti atsakymus.
Norint suprasti, kodėl lietuviai iškeičia savo gimtąją žemę į svetimą, reikia pažvelgti tų žmonių akimis. Pati būdama 10-toje klasėje svarsčiau iškeliauti studijuoti kitur, tuo metu daugiau perspektyvų mačiau visur tik ne Lietuvoje. Mačiau aplink save ir nemažai panašiai mąstančių. Realūs pavyzdžiai: neįstojęs į nemokamą vietą universitete, studijuoti medicinos į Angliją iškeliavo vienas vaikinas. Jis pasakojo, jog pirmus metus nutarė pasidaryti pertrauką, apsiprasti prie aplinkos. Po trumpų paieškų lengvai susirado darbą. Neturkus pateikė prašymą į universitetą, įstojo. Šiuo metu studijas derina su darbu, turi laiko ne tik jiems, bet ir pramogoms, spėja parskristi aplankyti Lietuvoje paliktų draugų ir artimųjų, o paklaustas apie ateitį nedvejodamas atsako, jog neketina grįžti Lietuvon. Ir nemaža tokių pavyzdžių. Taip pat yra ir su tais, kurie nutarė tiesiog padirbėti, nesiekti mokslo aukštumų. Iš buvusios fasuotojos su 12 klasių išsilavinimu vos per keletą metų pakilo į pardavimų vadybininkės pareigas. Ši taip pat nemato savęs Lietuvoje, „ypač esant tokiom sąlygom“, - kartoja ji.
Bet juk ne visi taip siekia mokslo aukštumų, stengiasi kopti karjeros laiptais. Kitiems pakanka dirbti paprastą, fizinį darbą eilę metų ir vis tiek nesiskundžia, atvirkščiai – džiaugiasi, kad pajamos net ir dirbant paprasčiausius darbus yra daug kartų geresnės, nei Lietuvoje turėtam darbe. Dažniausiai tai – tėvai palikę savo atžalas seneliams ir išvykę užsienin dėl šeimos gerovės.
Žvelgiant į šiuos ir kitus pavydžius, užsieniečiams mes, lietuviai, turėtumėme atrodyti, kaip sava šalimi nusivylę, geresnio gyvenimo beieškantys ateiviai. Bet, gaila, statistika rodo visai ką kita...
Panagrinėkime kelias Europos šalis, labiausiai mėgstamų lietuvių.
Norvegija. Šią šalį lietuviai pamėgo ne per seniausiai – didesnis jų antplūdis pasijuto prieš ketverius metus, kai Lietuvoje prasidėjo finansinė krizė. Lietuviai čia dirba ne tik indų plovėjais, bet ir staliais, elektrikais, žvejais, netgi mokytojais ar daktarais. Tačiau neretai norvegai lietuvius pažįsta iš liūdnos statistikos. Už nusikaltimus mūsų tautiečiai išsiunčiami iš Norvegijos dažniau nei kitų tautų atstovai. Šalies imigracijos tarnybos duomenimis, vien pernai nubausta ir išsiųsta daugiau kaip 520 žmonių. Norvegų statistika teigia, jog lietuviai yra septinta didžiausia atvykėlių į šalį grupė. Šiuo metu lietuvių Norvegijoje yra apie 40 tūkst. Nusikaltimų paletė yra plati: pradedant nuo smulkių vagysčių, baigiant narkotinių medžiagų gabenimu ar netgi prekyba žmonėmis.
Airija. Ganėtinai seniai įsitvirtinę lietuviai Airijoje jaučiasi beveik taip pat gerai, kaip savo gimtinėje. Tačiau likę čia, Lietuvoje, mes girdime ne tik apie smagius tautiečių vakarėlius ar gerus darbus. Spaudoje dažnai mirga straipsniai „Airijoje apiplėšta juvelyrinė parduotuvė. Sugauti nusikaltėliai – trys lietuviai“; „Airijoje lietuvis įtariamas dviejų taksistų užpuolimu“; „Lietuviai įtariami Airijoje pavogę policijos katerį“ ir kiti. Airijoje lietuvių taip pat prisibijoma, kaip ir Norvegijoje. Vietinė spauda įspėja gyventojus apie siautėjančias gaujas iš Lietuvos, kurios užpuolinėja ir reketuoja kitus, dažniausiai atvykėlius iš svetur ir netgi pačius lietuvius. Tokios gaujos nesikuklina – reketuodami atima ne tik visus turimus pinigus, taip pat užsiima vagystėmis, dažniausiai - automobilių. Lietuvių gaujos jau įgavo populiarumą tarp vietinių nusikaltėlių. Šioms grupuotėms „suvienijus jėgas“ pradėtas kontrabandinis „verslas“.
Ir taip toliau: Didžiojoje Britanijoje lietuviai pagal nusikalstamumą nusileidžia tik rumunams ir lenkams. Vokietijoje siautėja gaujos, telefoniniai sukčiai, vagys, kurie vogtus daiktus parduoda Lietuvoje ir taip be galo.
Šiose ir kitose šalyse sąžiningai dirbantys ir gyvenantys lietuviai baiminasi, jog dėl tokių statistikų gali nesusirasti, o turintys netekti darbų, kadangi nemaža dalis užsieniečių darbdavių išgirdę tai, jog esi iš Lietuvos nebenori tęsti pokalbio dėl darbo, o ką jau kalbėti apie įdarbinimą.
Tačiau tikrai ne vien dėl tokių poelgių lietuviai yra žinomi. Mūsų tauta garsėja kaip darbšti ir naginga. Ne vienas lietuvis užsienyje žinomas kaip puikus aktorius, dainininkas, mokslo žmogus. Tai galbūt dar yra galimybė įrodyti, jog darbščių, talentingų lietuvių yra daugiau, nei tų, kurie patenka į šiurpią statistiką. Galbūt mums pavyktų pakeisti savo įvaizdį ne tik Europoje, bet ir pasaulio mastu. Tačiau norint to pasiekti turime įdėti daug pastangų... Reikia net tik mylėti savo kraštą ir tautietį, reikia gerbti ir šalį, kuri mums suteikia galbūt daugiau nei sava. Nors gal ir ne visiems tai suprasti.
Neringa Ančiukaitytė
KANDIDATĖ Į 15MIN.LT ŽURNALISTŲ MOKYKLĄ
