Nors prekyba žmonėmis ir prostitucija yra bene labiausiai keliančios nerimą XXI a. pirmojo dešimtmečio problemos Lietuvoje, vis dažniau tenka susimąstyti apie moralinę priespaudą šalies vidiniame gyvenime. Vienintelė problema, kad tokios priespaudos nė vienas sąmoningai nesuvokiame – juk ji vykdoma kasdien priemonėmis, skirtomis pateikti informaciją visuomenei, t.y. žiniasklaida.
Šiandien turbūt nė vienas šalies bei pasaulio aktualijomis besidomintis ir save gerbiantis pilietis neįsivaizduoja savo dienos be naujienų apžvalgos – nesvarbu, ar perverčiant laikraštį, ar pasigarsinant radiją, ar įsijungus televizorių arba kompiuterį. Žiniasklaidos priemonių pasirinkimas platus, o naujienų srautas dar didesnis. Štai čia ir atsiranda esminė prielaida moralinei prostitucijai žiniasklaidoje kurtis – per didelis informacijos srautas.
Skaitytojas privalo pats išmokti atsirinkti svarbiausią informaciją (kam ne visada pakanka laiko), o galiausiai belieka tenkintis pačių žurnalistų parinktomis, jų nuomone, „aktualiausiomis“ naujienomis. Tokiu būdu neretai pirmuosiuose puslapiuose puikuojasi vietinių „žvaigždžių“ skandalai ar dešimt metų gvildenamų problemų atgarsiai, o aktualios tarptautinės naujienos nustumiamos tolėliau.
Puikiausiai šį procesą iliustruoja 2008 metais prasidėjęs D. Kedžio pedofilijos skandalas. Akivaizdu, apie tokius įvykius kalbėti yra būtina. Tačiau kyla klausimas, ar tik keturis metus vilkintas skandalas nebuvo užtęstas pačios N. Venckienės, kuri tikėjosi gauti daugiau balsų ką tik įvykusiuose Seimo rinkimuose? Galų gale, per šiuos keturis metus pasaulyje įvyko ir daugybė kitų svarbių įvykių, kurie kartais netgi buvo užgožti skandalo naujienomis, ką jau galima vadinti moraline prostitucija.
Galima ir kitu aspektu pažvelgti į šią problemą. Moraline prostitucija galima laikyti ir savo įsitikinimų pardavinėjimą. Tai kasdien neišvengiamai vyksta mūsų žiniasklaidoje. Šiandien nerasime nė vieno spaudos leidinio, kuris nesiremtų komercija. Žinoma, komercija nebūtinai reiktų laikyti pardavimų kainą ar kiekį. Mano nuomone, komercija – tai reklama. Lietuviškasis elitas ar įžymybės reklamuoja save kasdien: neveltui žurnalų antraštės pasakoja apie naujausius skandalus, o televizijos kanalai yra „užkimšti“ istorijomis apie plastines operacijas ar asmeninio gyvenimo vingius. Savo įsitikinimų pardavinėjimu užsiėmė netgi politikai, ką tik praūžus rinkimų „karštinei“. Retkarčiais buvo galima išgirsti net nekorektiškų pasisakymų kitų partijų atžvilgiu vien siekiant populiarumo ir pasisekimo rinkimuose. Diskusijoms yra skirti debatai, tačiau kartais žiniasklaida tampa ir netiesiogine priemone nuomonių kovoms.
Tad kyla klausimas – ar mes, paprasti skaitytojai, galime ką nors padaryti, norėdami sustabdyti moralinės prostitucijos procesą? Mano nuomone, mes šio proceso sustabdyti negalime. Kol kas mes, suvokdami problemos svarbą, galime išmokti tik apsiginti ir ugdyti save socialiai, kad sugebėtume pasirinkti tai, kas yra tinkama mums ir mūsų poreikiams.
Gabrielė Žutautaitė
