Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai kiekvienam moksleiviui tenka susimąstyti ir paklausti savęs: kuo aš noriu būti užsaugęs? Dažnas kankinasi ir negali atrasti jį dominančios studijų programos ar universiteto, o negana to, tenka apsvarstyti ir dar vieną klausimą: likti Lietuvoje su draugais ir šeima, ar studijuoti užsienyje? Mus supa kalnai informacijos, tačiau kaip atsirinkti, kurios žinios yra teisingos? Juk alternatyvų, pasakojimų ir nuomonių- milijonai! Manau, kad niekas negalėtų pristatyti studijų užsienyje įdomiau ir išsamiau nei patys studentai. Trys jaunuoliai- Karolis, Kristina ir Agnė sutiko su mumis pasidalinti patirtimi ir patarimais, kurie galbūt pakeis jūsų požiūrį į mokslą atokiau nuo tėvynės ar padės apsispręsti, kur mokytis ateityje.
Kai jaunuoliams uždaviau klausimą, kuo studijos vakaruose geresnės nei gimtinėje, pirmas atsakymas, kurį išgirdau kone iš kiekvieno, buvo geresnė mokymosi kokybė ar patrauklesnės bei modernesnės studijos. Ne vienas paminėjo, jog išvažiavo neradęs patinkančios studijų programos Lietuvoje, išsigandęs didelės studijų kainos ar to, kad lietuviškas diplomas užsienyje negalioja.
Danijoje besimokantis Karolis pasakojo: „Pačios studijos čia vyksta visai kitaip. Danijoje dažnas projektas, kad ir ką tu studijuotum, yra atliekamas grupėmis ir retai kada tenka dirbti pačiam. Manau, kad ši mokymo sistema yra kur kas geresnė, nei lietuviškoji, nes dirbti daug linksmiau, esi priverstas dalyvauti veikloje, kadangi nenori, jog visa grupė dėl tavęs vieno neišlaikytų egzamino, tobulini organizacinius sugebėjimus, geriau supranti savo privalumus ir trūkumus, kuriuos tau visuomet kažkas pasakys bei, kas svarbiausia, dirbant grupelėmis, galima pasiekti tikrai neįtikėtinų rezultatų.“ Nors visa tai gali nuskambėti tikrai puikiai, daug kas skundžiasi studijomis Danijoje, kaip ir pasitaiko besiskundžiančių jomis visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kristina, prieš kelerius metus studijavusi Danijoje, tačiau grįžusi sutudijuoti į Lietuvą, sakė: „Ten studijavau aplinkosaugos vadybą. Mokytis buvo tikrai per lengva, tiksliau, visai neužduodavo. Skamba gerai, tačiau vėliau per egzaminus buvo sunku. Vertino ne žinias, o daugiau sugebėjimą jas pateikti, drąsą ir motyvaciją, pasitikėjimą savimi, o man to trūko.“ Taigi nuomonių yra visokių, bet žmonėms, kuriems patinka laisvesnė mokymosi sistema, ko gero, mokslas užsienio universitetuose turėtų atrodyti geresnis ir priimtinesnis.
Ne vienas studentas, pasakodamas apie savo universitetinį gyvenimą, paminėjo, jog užsienyje santykiai tarp žmonių yra daug šiltesni nei Lietuvoje. Ypač skiriasi dėstytojų ir jaunuolių bendravimas bei požiūris į kitokius, nestandartinius žmones. Agnė, multemedijos studijų programos studentė Anglijoje, paminėjo, jog svetur niekam nesvarbu, kaip tu apsirengęs, kokia tavo šukuosena ar kiek pinigų turi kišenėje- jei tu gerbsi kitus, tave visi taip pat gerbs. „Žmonės čia daug draugiškesni ir tolerantiškesni“- sako ji. Karoliui nuvykus studijuoti į Daniją, be galo įdomūs pasirodė šilti ir nuoširdūs santykiai tarp dėstytojo ir moksleivio: „ Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje tu negali arba jauti, kad nevalia prieštarauti mokytojams, tu tyli. O čia tu ne tik gali jiem prieštarauti, bet jie tave skatina garsiai reikšti savo nuomonę. Danų dėstytojai, kurie pirmą kartą dirba su europiečiais iš rytų, stebisi, kokie mes paklusnūs, tylūs ir priimantys gautą informaciją lyg dėstytojai būtų visažiniai“. Daugeliui šilti santykiai tarp mokytojo ir mokinio gali atrodyti patrauklūs, tačiau kartais žmogų sunku motyvuoti ir paskatinti jį dirbti be prievartos. Apie tai pasakoja Kristina: „Man sunku susikaupti ir susikoncentruoti darbui, kai manęs niekas „nepastumia“. Taigi šiuo klausimu vieningos nuomonės vėlgi nėra.
Pabendravusi su keliolika studentų supratau, kad lietuvį mokslas užsienyje traukia ne tik dėl gerų sąlygų ar jaukios aplinkos, bet ir dėl to, kad keliavimas ir gyvenimas toli nuo namų tiesiog padeda jiems subręsti ir tapti savarankiškiems. Keliaudami jie įgauna patrities, susipažįsta su žmonėmis iš viso pasaulio, plečia akiratį. „Viena iš priežasčių, kodėl rinkaus užsienį yra ta, kad norėjau užsigrūdinti, būti savarankiškesnis ir, manau, daugelis man pritarų, kad tokiu sunku tapti, kai studijuoji tame pačiame mieste, kuriame gyvena visi tavo draugai, šeima“-sakė Karolis. Kristina pritarė: „ Tuo metu aš labai norėjau pabandyti pagyventi savarankiškai, padirbėti studijuojant. Besimokydama ten, susiradau kelias drauges, kurios atvyko vien dėl to, kad jautėsi dar nesubrendusios ir vaikiškos, gyvendamos atskirai nuo artimųjų tikėjosi morališkai užaugti ir atitrūkti nuo tėvų kontrolės“. Padariau išvadą, kad dalis lietuvių turi sveiką nori išbandyti ir patirti kažką naujo kaip ir bet kuris kitas jaunuolis, nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje gyvena.
Išklausiau ir daugiau studentų pasakojimų apie studijas vakaruose, bei kuo mokslas ten pranašesnis už mokslą tėvynėje. Tačiau vieningos nuomės šiuo klausimu tiesiog nėra. Kiekvienos asmenybės skirtingi prioritetai ir požiūris, skirtingos nuomonės. Todėl geriausia mums išklausyti, o dar geriau patiems išvysti ir patirti, faktus apie studijas svetur, ir pasidaryti savo išvadas apie tai kas mums atrodo gerai, o kas ne.
Milda Vilčinskaitė
