Sakoma, negalima išmokyti žmogaus būti laimingu. Laimė susideda iš gausybės smulkių komponentų. Vienas iš jų – pažinimo džiaugsmas. Šiuolaikinėje visuomenėje žinios – bene svarbiausiais ir reikšmingiausias dalykas, kuriomis paremtas darbas, karjera, o tuo pačiu ir gyvenimo kokybė.
Po mokyklos baigimo abiturientų pečius apsunkina dvejonės dėl tolimesnės žinių siekimo vietos. Apsispręsti išties nelengva.
Dabartiniu metu dauguma puoselėja viltį studijuoti užsienyje. Iš vienos pusės tokios studijos suteikia ne tik trokštamą išsilavinimą, o ir:
- Naujas pažintis, neapsiribojančias vienos tautybės žmonėmis;
- Progą įsigilinti į kitos šalies papročius, tradicijas;
- Galimybę atlikti praktiką pažangioje įmonėje;
- Neišdildomus įspūdžius;
- Progą pažįstant pasaulį, tuo pačiu pažinti patį save.
Tačiau kitu atveju, kuomet po studijų nebesugrįžtama į tėvynę, susiduriame su skaudžia emigracijos problema.
Ar būtina išvykti? Ar tikrai Vakaruose yra geriau? Galbūt tai virto viso labo mados įtakotu masiniu dalyku?
Lietuvoje taip pat galima pasirinkti kokybiškas ir įdomias studijas. Aukštųjų mokyklų dėstytojai turi sukaupę vertingos patirties, kuria nuoširdžiai dalijasi su būsimaisiais specialistais.
Mano manymu, privalome puoselėti tautiškumą, toleranciją, vienybę bei patriotiškumą ne tik gyvendami savoje, artimoje, mums taip gerai pažįstamoje erdvėje, bet ir užsienyje. Gimtoji kalba ir jos išsaugojimas – taip pat ne išimtis. Juk visų šių vertybių nykimas skatina tautinių saitų silpnėjimą.
Įsivaizduojama, jog studijuojant užsienyje ir kuriant tvirtesnį pamatą gyvenimui, bus pasiekta daugiau įvairiose srityse. Tai – tarytum didelis šuolis pirmyn, tačiau ar tuo pačiu nebūsime nublokšti atgal, kuomet jau susiformavusios vertybės bus pamintos?
Tėvynės ir artimųjų ilgesys niekur nedingsta. Pinigai bei ryškiaspalvėmis lemputėmis nutviekstos pramogoms skirtų vietų vitrinos neatstos gimtųjų namų skleidžiamos šilumos. Nepaisant to, gyvenimas svetur ugdo savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis.
Kaip žinome, norint pajusti Vakarų dvelksmą nebūtina aukoti principų, nusistovėjusio požiūrio. Galime studijuodami gimtinėje rinktis siūlomas mainų programas ir išvykti pusmečiui ar metams į pasirinktą šalį. Tai – iš tiesų gan optimalus ir tikslingas variantas.
Gyvenimas – didžiausia mokykla. Anksčiau ar vėliau išmokstame ne tik girdėti, o ir klausytis, ne tik stebėti, o ir įžvelgti. Viskas priklauso nuo mūsų. Turime sprendimus priimti patys. Svarbiausia tikėti tuo, ko imiesi. Nebijokime klysti, nes, kaip teigė žymus indų poetas, kompozitorius R. Tagorė, „jei užversi duris visoms klaidoms, tai ir tiesa liks už durų“.
Donata Stancelytė
