Pasibaigė penktasis paplūdimio muzikos festivalis Karklėje. Mums jo nesugadino nei purvas, nei lietus. Gera kompanija, nuotaikos, ilga, tačiau nuotaikinga kelionė Vilnius – Karklė atpirko visus nesklandumus. Visgi yra kuo pasidalinti ir ką pastebėti – tai, kas turėtų būti svarbu bet kuriam festivalio dalyviui: galbūt ir jums taip buvo nutikę?
Vilnius – Karklė: spūstis, žmonės ant kapotų ir šiukšlės
Žinodami, jog kelionė į festivalį gali šiek tiek užtrukti, su draugais nusprendėme išvykti anksti. Deja, kol susigriebėme, kad Vilniuje dar turime nusipirkti apsauginės plievelės palapinei, kol apsipirkome būtiniausių dalykų, kuriais nepasirūpinome iš anksto, iš Vilniaus išvažiavome gerokai popiet, apie 12 val.
Nekantraudami pasiekėme Karklę. Pirmas dalykas, kuris atrodė natūralus vykstant į festivalį, tačiau šiek tiek erzino – spūstis likus 4 km iki Karklės festivalio teritorijos. Tuos 4 km važiavom 1,5 val. Prisižiūrėjom visko: kelias jau tada buvo nuklotas šiukšlėmis – išgerto alaus skardinėmis, cigarečių pakeliais; žmonės į festivalį važiavo ant automobilio stogų, kapotų ir kur tik nebuvo galima. Sakyčiau „nesaugu“, bet festivalis yra festivalis.
Antras dalykas – užlindinėjantys automobilių vairuotojai, manantys, kad į festivalį pateks greičiau pažeisdami taisykles Ką gi, niekur paskubėti šiems įžūliems pacanams neteko – kiekvieną tokį automobilį lydėjo nepatenkintų, kamštyje stovinčių automobilių signalai. Ir kur priskubėsi? Atvykus vis tiek reikės statytis palapinę, susipažinti su didžiule festivalio teritorija. Nematėme reikalo skubėti – tiesiog mėgavomės ilguoju savaitgaliu.
Automobiliui vietos nėra, tačiau žurnalistams atrado
Atvykome į festivalio teritoriją. Buvome įsigiję „Fanų“ bilietus, taigi mums priklausė vieta automobiliui „Fanų“ zonoje. Privažiavus prie įvažiavimo į teritoriją apsauginis atšovė, jog „automobiliui aikštelėje vietos nebėra“. "Kaip tai nebėra – klausiame – ar gali taip būti, kai nupirkti brangiausi bilietai, o mūsų neįleidžia? Ar verta tada mokėti tokius pinigus?".
Mums atsakė: „man buvo įsakyta nieko nebeįleisti, dėl to aš nekaltas, o jums reikia važiuoti toliau – pasieškokite vietos kitoje aikštelėje“. Mums bandant apsisukti, vienas draugas išlipa iš mašinos ir bando įkalbėti apsauginį: „bet mes vežamės žurnalistą (žinoma, nemelavome), čia žurnalistai vyksta žinokit, mums reikia patekti į Fanų zoną“. Ir apsauginiui paklausus „kiek bus jūsų mašinų?“ mes patenkame į teritorija! Valio. Nereikia rašyti organizatoriams „kaip apmaudu, koks neorganizuotumas“.
Didžiulės balos ir žmonių skruzdėlynas
Atvykę į teritoriją įsitikiname, jog vietų tikrai nebėra: automobilis prie automobilio. Saviškį, savanoriui patarus, paliekame aikštelės gale, kur kitos dienos rytą randame mažiausiai 20 cm gylio balą.
Jau fanų poilsiavietėje, bandantis statyti palapinę, užklumpa baisus lietus. Darosi linksma. Klampojame per didžiules balas, purvus ir matome kaip milžiniškoje festivalio teritorijoje vaikšto daugybė ufonautų su lietpalčiais. Visgi, nepaisant oro, nuotaikos buvo puikios.
Festivalio teritorija didžiulė: skirtingos scenos su skirtinga muzika, atlikėjais, įvairios akcijos – atrakcijos, siūlomos išbandyti ir nemokamai, o galų gale – nuostabus paplūdimys šalia jūros su puikia kompanija, kuri festivalį padarė patenkinamu. Nesiskųsčiau dėl nieko. Visgi laiką praleidom puikiai.
