„Metro 2034” – rusų rašytojo Dmitry Glukhovsky knyga, „Metro 2033” tęsinys. Tai – fantastinis romanas, pasakojantis apie gyvenimą metro požemiuose po branduolinio sprogimo. Nors tai yra fantastinė knyga, tačiau joje atsispindi ir visos žmogiškosios ydos: valdžios troškimas, naudos siekis ir pan. Atrodytų, kad pasaulis sunaikintas, tačiau žmogus likęs toks pat: savanaudis... plėšrūnas. Tai, kas belikę, turi būti išsaugota, o tam, be abejo, reikia herojų. Kadangi iš pasaulio praktiškai nieko nelikę, keliamas klausimas, kas daro žmogų žmogumi, ir išlikimas žmogumi įvardijamas kaip nepaprastas dalykas.
„Metro 2034” gali būti skaitoma ir neperskaičius pirmosios dalies, tačiau taip rizikuojama prarasti dalį istorijos teikiamo malonumo. Lyginant pirmą ir antrą dalis, reikia pastebėti, kad antroji – gyvesnė, joje daugiau dinamikos, čia atsiranda dar daugiau svarbių veikėjų. Autorius meistriškai „įjungia” naujus veikėjus, istorija pasakojama kelių personažų akimis. Pirmojoje dalyje nebuvo įpinta jokių meilės istorijų, visi veikėjai – vyrai, o štai, antrojoje dalyje atsiranda svarbi veikėja Saša, tad nieko nuostabaus, kad paliečiama dar viena tema – meilė. Ne iš karto tampa aišku, kodėl Saša čia atsiranda, kodėl apie ją pasakojama, o štai vėliau susidedami visi taškai ant “i”. “Metro 2033” taip pat nestokoja filosofinių apmąstymų, tačiau, atrodytų, antrojoje dalyje jie prigyja dal labiau.
Galbūt trilerių mėgėjai sakys, kad “Metro 2033” jiems patiko labiau, nes ten daugiau kovos ir nuotykių, tačiau norėčiau pasakyti, kad antroji dalis ne tik gyvesnė, bet ir gilesnė: kupina alegorijų ir metaforų, istoriją galima skaityti dviem lygmenimis: pažodžiui ir perkeltine prasme, tad ir filosofijos, ne tik fantastikos mylėtojai, tikrai neprašaus pasirinkdami šią knygą.
