Neįtikėtiną pažangą per 24 nepriklausomybės metus pademonstravusi Lietuva po finansinės krizės demonstruoja bene didžiausią ekonomikos augimą ES, stabiliai kyla investicinės aplinkos reitinguose, o lietuvių talentas ir jaunų specialistų kompetencijos pozityviai vertinamos tarptautinių kompanijų. Jaunoji karta – pasaulio vaikai. Baigęs studijas Jungtinėje Karalystėje ir sugrįžęs į Lietuvą, negaliu nepastebėti, kad pastaruoju metu Lietuvos abiturientų galimybes studijuoti svetur kartais lemia ne moksleivio gabumai, o Nacionalinio egzaminų centro darbuotojų vaizduotė. 2013 metais pakeitus valstybinių brandos egzaminų vertinimo sistemą nuo proporcinės į tiesioginę, kasmet radikaliai besikeičiantis egzaminų sudėtingumo lygis turi esminę neigiamą įtaką Lietuvos jaunimo galimybėms patekti į geriausius pasaulio universitetus.
Vis dažniau tokie studijas baigę jaunuoliai yra neabejingi Lietuvai ir nusprendžia sugrįžti į tėvynę bei prisidėti prie mūsų aplinkos gerinimo. Laimi visi.
Vedami noro įgauti tarptautinės patirties ir akademinių žinių, Lietuvos mokyklas baigę abiturientai vis dažniau pasirenka užsienio universitetus. Galime drąsiai didžiuotis – turime gabų ir iniciatyvų jaunimą, kuris išvykęs studijuoti svetur ir besimokydamas užsienio kalba sugeba konkuruoti bei aplenkti gimtąja kalba studijuojančius savo bendramokslius iš Jungtinės Karalystės, JAV, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių. Lietuviai yra puikiai užsirekomendavę prestižiniuose užsienio universituose, tokiuose kaip Kembridžo (Cambridge) ar Oksfordo (Oxford). Vis dažniau tokie studijas baigę jaunuoliai yra neabejingi Lietuvai ir nusprendžia sugrįžti į tėvynę bei prisidėti prie mūsų aplinkos gerinimo. Laimi visi.
Kaip patekti į visame pasaulyje pripažintus universitetus? Beabejo, pagrindiniai kriterijai – tai žmogaus akademinės žinios ir laimėjimai, vidinė motyvacija, užklasinė veikla. Kaip juos išmatuoti? Universitetų reikalavimai kandidatui į studentus iškeliami skaičių pavidalu. Geri universitetai (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės top 10 geriausių) dažniausiai reikalauja nemažesnio nei 90% valstybinių egzaminų pažymių vidurkio. Šis reikalavimas iš esmės nesikeičia nuo 2010-2011 metų. Ko gero dauguma sutiksite, kad 2012, 2013 ir 2014 metų abiturientų laidų vidutinius akademinius gabumus Lietuvos mastu taip pat galime laikyti konstanta – esminių moksleivių kartų gabumų skirtumu neužfiksuota. Tačiau valstybinių egzaminų rezultatai ženkliai kinta metai iš metų. Ypač didelį skirtumą ko gero pamatysime tarp 2013 ir 2014 metų rezultatų.
Dėl nacionalinio egzaminų centro eksperimentų radikaliai keičiamas egzaminų sudėtingumo lygis. Kodėl?
Problemos priežastis – dėl nacionalinio egzaminų centro eksperimentų radikaliai keičiamas egzaminų sudėtingumo lygis. Kodėl? Iki 2013 metų moksleiviai buvo vertinami proporcingai: tai yra, jei egzaminas pasirodydavo ypač sunkus ir geriausia(-a) moksleivis(-ė) gaudavo tik pusę taškų, jo(s) egzamino įvertinimas būdavo 100% (nes ji(s) papuolė tarp geriausių šalies abiturientų). Taip būdavo išvengiama gerų/blogų įvertinimų bangavimo kiekvienais metais. Proporcinės sistemos trūkumas – pasitaikius lengvam egzaminui, net ir tik vienu balu mažiau už draugą surinkęs abiturientas galėjo gauti 5-10% žemesnį įvertinimą . Todėl 2013 įvykdytas perėjimas prie tiesioginės vertinimo sistemos, kuri labiausiai paplitusi kitose ES šalyse, yra sveikintinas, tačiau toliau vykstantys egzaminų sudėtingumo lygio eksperimentai yra didelė klaida.
Nacionalinio egzaminų centro bandymų rezultatas atsispinti 2014 m. anglų kalbos egzamine (tebūnie tai pavyzdys), o galbūt ir kitų dalykų šių metų sesijos egzaminuose. 2013 metais pirmą kartą valstybinių brandos egzaminų rezultatai vertinti tiesiogiai. Anglų kalbos egzaminas buvo pakankamai paprastas, ko pasekoje iš šio dalyko pasipylė šimtukai – daug mokinių surinko maksimalų balų skaičių. Ko gero pasimokę iš šios „klaidos“, Nacionalinio egzaminų centro darbuotojai nusprendė 2014 metų egzamine pateikti kietą riešutėlį – spaudoje matėme daug argumentuotų abiturientų nusiskundimų (tų, kurie egzaminui ruošėsi 12 metų, ne 12 dienų). Ko galime tikėtis? Jei ir kiti šių metų sesijos egzaminai bus „eksperimentiniai“, tuomet net ir gabiausi Lietuvos moksleiviai surinks 70%-80% balų vidurkius ir tai jiems užvers prestižinių užsienio universitetų duris.
Nenorom peršasi išvada, kad tokie neapgalvoti eksperimentai tampa netiesiogine emigracijos mažinimo priemone, keliančia neigiamas emocijas ir kerpanti sparnus mūsų gabiausiems. Pokyčiai švietimo sistemoje turi vykti, tačiau prieš priimant sprendimą, kuris lems jaunų žmonių ateitį, šių pokyčių efektas turi būti triskart pamatuotas. Apgalvota strategija yra neatsiejama sėkmės dalis ne tik valstybės įmonių, mokesčių ar socialinės apsaugos politikos, bet ir švietimo sektoriaus raidoje. Būtent apgalvotos strategijos pasigesta 2014 metų valstybinius egzaminus sudariusioje komisijoje. Belieka tikėtis, kad iš klaidų bus mokomasi ir ateityje turėsime pavyzdinę abiturientų akademinių sugebėjimų vertinimo sistemą.
