„Tai kur studijuoji?" - tai klausimas, kurį tenka girdėti bent keletą kartų per dieną pastarąsias dvi savaites. Malonu, kad manimi domisi, kita vertus, per dažnai užduodamas tas pats klausimas jau ima ir varginti. Ypač, kai kiekvienam tenka aiškinti apie savo studijų programą - Kultūros informaciją ir komunikaciją.
Taip, mes pirmoji karta!
Studijuoju Vilniaus universitete (VU) . Ši dalis visiems aiški, juk tai vienas seniausias Lietuvos universitetas. Tačiau žmonės, išgirdę specialybės pavadinimą „Kultūros informacija ir komunikacija", vien savo veido išraiška parodo, jog net neįsivaizduoja, kas tai yra. Nekeista, nes mes (aš ir dar apie keturiasdešimt studentų) esame pirmoji karta, kuri studijuoja šį naują dalyką.
Ateities perspektyvos - plačios
Taigi, trumpai apie tai, ką veikia studentas, studijuodamas kultūros informaciją ir komunikaciją. Pagrindinis studijų tikslas yra išmokti tinkamai perteikti informaciją arba kitaip tariant ją komunikuoti ir padaryti prieinamą paprastam žmogui. Šiuo atveju gilinamasi į kultūrą, todėl daug dėmesio skiriama būtent jai. Ateities perspektyvos yra gana plačios: veikla privataus ir valstybinio sektoriaus kultūros ir kūrybinėse institucijose, leidybinė veikla, reklama, kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla, sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla ir daug kitų veiklų, kurios priklauso jau nuo pačio studento pasirinkimo studijų metu.
Pirmieji įspūdžiai
Praėjus keletui savaičių nuo studijų pradžios, po truputėlį jau galiu susidaryti bendrą vaizdą ir apie universiteto gyvenimą ir apie pačias studijas. Įstojusi į VU tikrai nesigailiu, nes dažnai tenka girdėti neigiamus draugų atsiliepimus apie kitus Lietuvos universitetus.
Dar vasarą, kai pasirašinėjau sutartį su universitetu, likau sužavėta studentų aktyvumu. Puikiai organizuotas pasitikimas ir geros nuotaikos dozė buvo tiesiog puiki dienos pradžia. Visi formalumai įvyko labai greitai ir sklandžiai, nereikėjo pačiai klaidžioti po fakultetus ieškant kur ką pasirašyti ar pasiimti, visur palydėdavo ar paaiškindavo kaip nueiti kuratoriai.
Rugsėjo trečioji, mano manymu, buvo taip pat labai gerai organizuota, įdomi ir netgi naudinga. Visas kultūros informacijos ir komunikacijos studentų kursas turėjo galimybę susipažinti su programos kūrėjais ir apžvelgti ketverių metų studijų programą, kuri pasirodė daug įdomesnė negu tikėjausi. Po pristatymo naujai iškepti studentai kartu su doc. dr. Rimvydu Laužiku leidosi į trumpą pažintinę ekskursiją po Vilniaus senamiestį. Jei atvirai, iš pradžių nebuvo jokio noro slankioti po siauras gatveles ir klausytis istorinių pasakojimų. Tačiau išgirdus keletą labai įdomių faktų, nuomonė apie ekskursiją ir Rimvydą Laužiką iškart pasikeitė. Supratau, jog Vilniaus senamiestis išties yra labai įdomus ir neatsilieka nuo didžiausių pasaulio miestų.
Dar tik apšilimas
Taigi, ką jau spėjau nuveikti per šias kelias savaites universitete? Tvarkaraštis tikrai nėra užkrautas paskaitomis, turime netgi vieną laisvą dieną kurią dažnai išnaudosime pažintinei praktikai, kuri šiemet bus labai paprasta: tiesiog lankysimės įvairiose institucijose, kur po ketverių metų galbūt galėsime įsidarbinti.
Pirmąjį pusmetį turime štai tokius dalykus: komunikacijos įgūdžiai, informacinis raštingumas, užsienio kalba, informacinės ir komunikacinės technologijos, studijų įvadas ir kultūros istorija. Kol kas visi dalykai yra savaip įdomūs ir naudingi. Darbo namuose irgi kol kas nedaug: rašėme kelias anglų esė ir atlikome skaitymus, taip pat reikia pasiruošti seminarams, kad galėtum diskutuoti jų metu.
Pirmieji metai, manau, dar tik apšilimas. Visi mokomės tą patį, neturime pasirenkamųjų dalykų. O štai kitų metų laukiu labai, nes galėsime pasirinkti įvairiausių dalykų ir taip pat rinksimės vieną iš keturių modulių, į kurį gilinsimės likusius metus.
Tai štai tokie mano pirmieji įspūdžiai apie naują etapą universitete. Tikiuosi, kad dėstytojai nenuvils ir pati netingėsiu studijuoti, kad pasiekčiau savo tikslų.
Avelina Markevičiūtė
