Visi laimę supranta kitaip. Vieni galvoja kad laimė yra tai jog gali susimokėti už butą ir duonos nusipirkti. Kiti mano, jog penki vaikai yra ne per daug ir planuoja jų dar. Kitiems užtenka poros milijonų ir jie jau skelbiasi laimingiausiais žmonėmis žemėje. Teko netgi skaityti laikraštyje, kaip šeima laimėjo loterijoje milijoną... Jie turėjo tokį gyvenimą, kokio neturėjo niekas... Per dieną praturtėjo, per savaitę vaikus į vaikų namus atidavė, nusipirko daug malonumų... Bet po pusmečio jau tapo tokie pat ubagai, tik be vaikų. Jų jie nebesusigražino. Vaikai patys nenorėjo sugrįžti pas tuos, kurie sumenkino savo vaikų vertę. Jie gavo pamoką ir neteko taip reikalingo žodžio, kuris juos apibūdindavo kažkada – Šeima. O kaip pavadint juos dabar? Bepročiais? Ne, mes neturime aukštojo medicinos išsilavinimo ir tokiems diagnozės nustatyti negalime.
Na ką, grįžkime prie nagrinėjamos temos, nors labai ir nenukrypome. Laimė. Kaip ją supranta žmonės. Pabandykime paspelioti atskirų luomų laimės savokos supratimą. Pažvelkime pro langą. Manau, kiekvienas iš mūsų pastebės varganą garbaus amžiaus žmogų, kuris lyg skruzdėlė tempia didesnius maišus už save. Tikriausiai tai ir būtų jo laimė? Bet įsitikinti tektų priėjus arčiau. Galbūt maišuose – akmenys, ir tuomet jam tai tik kančia. Galbūt ten – duona, kruopos – viskas ko reikia pragyvenimui, tuomet jam dar vienas galvos skausmas... Maisto mėnesiui užteks, o už ką pirkti vaistus? Susimokėti už butą...
Kiekvienas peikiame tuos „bomžus“ rytais prie parduotuvių besipurtančius nuo šalčio, nerangiai trinančius rankas, nes mat buteliuko trūksta jose. Ir vis čepsi bandydami pajusti tą saldžiai kartų pigaus vyno skonį prigerto prieš miegą. Yra už ką juos peikti. Galbūt ir Lietuvos „įvaizdį“ gadina. Daug kartų girdėjus, jog verčiau duonos nusipirktų nei alaus. Na, galim tik šmaikščiai pamanyti, jog kiekvienas girtuoklis širdyje nori mesti gerti... Jų laimę suprantame vos tik pamatome jų veiduose nekantrumą, kuomet atsidaro kioskeliai ir kitos įstaigos pardavinėjančios tą velnio gėralą. Bet užteks apie juos. Juk ir narkomanai nenori tokiais būt.
Dirstelkime į tuos, kurie savo minkštąsias vietas laiko savivaldybėse, na į tuos, kurie nieko neveikdami banko sąskaitose daugina riebius nulius ir tik porą vienetų ar dvejetų. Na o ką apie jų laimę galime pasakyti? Manau, jų laimė ir yra ta, kad minkštoji aukščiau. Jie varžosi, kuris pirmas laimės mokesčių mokėtojų pasitikėjimą ir toliau galės kaupti nulius ir stebėti viską iš aukščiau... bet nepamirškime, jie – taipogi žmonės, jiems svarbu, jog turėtų kuo į darbą nuvažiuoti ir kad šeima soti būtų.
Su luomais baigiau. Susismulkinti su tais seimūnais nereikia. Visi mes žinom viską, ir nereikia niūrinti nuotaikos. Ir taip pilna spauda ir telelaidos apie juos ir jų gyvenimą...
Verčiau pamąstykime, kaip suteikti džiaugsmo – laimės – savo vaikams? Manote, keturmetis vaikas, dienas leidžiantis darželyje tarp krūvos vis kitaip auklėtų vaikų, gali jaustis laimingas? Tada klystate. Net ir porą valandų, skirtų po darbo, yra per mažai. Be abejo, tiek mažai matydamas vaikas išmoks džiaugtis ir sekunde, praleista su jumis, bet vis tiek trūks tos šilumos iki pilnos laimės. Be abejo, mažamečiui vaikui iki laimės milijono ir nereikia. Užtektų žaislo, kurio jis labai nori, saldainio, kuris jam patinka. Galbūt vietoje ir laiku ištartas geras žodis. Bet vis tiek nepamirškim, jog tai – besiformuojančios asmenybės. Kuo daugiau lepinate, tuo sunkiau supras žodį „ne“... O jei lepinsit per mažai, išmoks užsitarnauti pats arba atimti iš kitų. Na, iš šių sakinių net pati susimąsčiau... Tėvystei reikia būti profesionalu? O kaip juo tapti?
Na, kad ir kaip ten bebūtų, visko išmokstame...
O ar susimąstėte, ką lengviau padaryti laimingu? Moterį ar vyrą?
Kad ir ką pagalvojote, atsakau – sunkausia moterį padaryti laiminga. Aišku, pritarsite... Netinkamos spalvos suknelė, ne tos firmos batai, ir toliau, manau, pratęs vyrai... Na, o Žmoną laimingą padaryti lengviau – jau ir pirmasis žodis išduodą tą paslaptį. Po vedybų seka privalumai ir pareigos, tiksliau pliusai ir minusai vyrų akimis. Jei jau pradėjom kalbėt apie vyrų laimę, su jais lengviausia. Jei supratot ką turėjau omenyje ;) Jeigu prisigalvojot jau, patikslinsiu – sotus pilvas... na ir taip toliau.
Prieš pabaigą, patikslinsiu apie ką aš čia – Laimė yra nepastovus dalykas, tai skirtoma į keletą prasmių:
• Smulki laimė – gauti pinigų, išgerti ar užkrimsti halicinogenų, gauti saldainių ir t.t.
• Didelė laimė – turėti sveiką šeimą, gerus draugus, stogą virš galvos, nepiktybiškus uošvius... Na pratęsit toliau patys.
Visi laimę suprantame skirtingai, sunku ir apibūdinti. Bet visų pirma, laimė prasideda tada, kai įkvėpiamas pirmas gurgšnis oro, žengiamas pirmas žingsnis ir visi kiti tvirtesni, kuomet įsitikini, jog esi mylimas ir reikalingas. Užsitarnauji pripažinimą kokioje nors paprastoje, bet tau svarbioje veikloje, kad ir kokia ji būtu....
Įspėjimas : šiuo tekstu nenorėta nieko įžeisti ar sumenkinti. Šis tekstas yra tiesiog nuotaikingas pamąstymas. Nepriimkite rimtai, ir geros Jums dienos!
