Anglų kalboje yra labai geras posakis „nothing worth having comes easy“. Išvertus pažodžiui tai reiškia „niekas, ką verta turėti, lengvai neateina“.
Nepaisant to, kad pati esu 23-ejų metų, susidaro įspūdis, kad mane ir vos keliais metais jausnesnius skiria šviesmečiai, o gal taip ir yra...?
Mano karta buvo mokoma, kad, jei nori ko nors pasiekti, turi mokytis ir sunkiai dirbti, nes niekas nenutinka šiaip sau ir niekas nieko neduoda „už gražias akis“... Niekada net negalvojau, kad, baigusi mokslus, iškart gausiu atsakingas pareigas ir „belenkokį“ atlyginimą. Mes nesiskundėme dėl egzaminų ir dirbome darbus, kuriuos gaudavome, o ne kurių norėjome. Kas nutiko, kad dabartiniai abiturientai ar absolventai manosi gimę su auksiniu šaukštu burnoj? Deja, į tai negaliu atsakyti, bet galiu jus nuleisti ant žemės.
Visų pirma, specialistas be patirties - ne specialistas. Jei įsivaizduojate, kad, baigus studijas, kompanijos jūsų lauks išskėstom rankom, nusileiskite ant žemės. Taip, jūs galite gauti darbą kompanijoje, kurioje norite, bet niekas jūsų nesamdys aukštoms pareigoms su geru atlyginimu - pradėsite nuo nulio. Todėl, jei norite sutaupyti laiko, pradėkite dirbti dar studijuodami nuo žemiausio laiptelio ir už menką algą. Taip, sunku, bet žinote ką, jūs įgausite PATIRTĮ, kuri yra aukso vertės. Žinau, skamba utopiškai, bet įmanoma suderinti studijas, darbą ir net turėti šiek tiek laisvalaikio (nors vakarėlius vidury savaitės pamirškit). Net, jei planuojate pradėti savo verslą, patirtis, kurią įgausite būdamas personalu, taps nepakeičiama būnant vadovu, nes apie tai universitetuose nedėsto.
Man džiugu matyti moksleivius, kurie vasarą pardavinėja gėles, girą ar dirba turguje, nes jie supranta kaip uždirbami pinigai. Ir, kai galės, dirbs geriau apmokamus darbus ir po truputį kils karjeros laiptais.
Pradėjusi nuo paprastos kebabų gamintojos ji žino, kokie reikalavimai taikomi maisto tiekėjams, kokie dokumentai turi būti pildomi, kaip dirbti su kasa ir kasos knyga, kaip dirba personalas, kokias klaidas daro vadovai.
Mano sesuo jau trečius metus vasaromis dirba kebabinėje. Ji pradėjo iškart po mokyklos, antrais metais jau pradėjo pildyti dalį popierių, šiemet jau žino kaip atrodo dauguma, jei ne visi, dokumentai. Pradėjusi nuo paprastos kebabų gamintojos ji žino, kokie reikalavimai taikomi maisto tiekėjams, kokie dokumentai turi būti pildomi, kaip dirbti su kasa ir kasos knyga, kaip dirba personalas, kokias klaidas daro vadovai. Ji jau turi patirties, kad galėtų pradėti kurti savo verslą, nors pradinis darbas, gal ir nebuvo toks įspūdingas ir blizgučiais apibertas.
Turiu draugų, kurie nuo mokyklos triūsdavo garažuose pačius juodžiausius darbus ir dabar dirba atstovybėse. Jie pradėjo nuo tepaluotų rankų, o dabar su kostiumais tvarko popierius.
Aš įvairiausius darbus dirbu nuo 14 metų. Esu tvarkiusi namus ir skynusi uogas ūkyje, dirbau su europiniais projektais, festivaliais, televizijoj, reklamos agentūroje ir "Akropoly"... Vis dar mokausi ir semiuosi naujos patirties. Niekada neteko ilgai ieškoti darbo ir žinot kodėl? Nes visada ateidavau į pokalbį pasiryžus mokytis, sunkiai dirbti ir kelti savo konpetencijas. Jei aš žinau, kad esu „žalia“, galiu dirbt už tiek, kiek moka, tam, kad išmokčiau ir būčiau geresnė. Kad, įgavusi patirties, galėčiau paprašyti algos pakėlimo. Nes, kai įrodysiu kokia aš gera, ją ir pakels. Galiu garantuoti, kad nebūčiau gavusi nei vieno darbo, jei atėjus pareikščiau, kad noriu būti projektų vadovė (su nuline patirtim) už 3000 Lt atlyginimą. Taip, deja, nebūna.
Gal mano požiūris ir neatitinka dabartinės greitos visuomenės, bet aš neskubu, nes žinau, kad savo sukauptą patirtį (mano CV jau dabar tris kartus ilgesnis už bendraamžių) realizuosiu kai ateis laikas, kai žinosiu, kad galiu kažką padaryti be klaidų, kad žinau visus „in“ ir „out“ ir pan. Kai žinosiu viską, kai žinosiu, jog atėjus į pokalbį galiu kelti savo reikalavimus ir mane vis tiek pasamdys, nes I‘M THAT GOOD.
O iki tol triūsiu žemai nuleidusi galvą, gausysiu kiekvieną pasitaikiusią progą ir mokysiuos, mokysiuos, mokysiuos, nes be patirties esi niekas ir negali nieko reikalauti.
Linkiu visiems išsikelti tikslus, susidėlioti žingsnelius ir sunkiai dirbti, nes dabar tokių kaip jūs yra šimtai. O kai įgausite unikalios patirties, būsite vienintelis ir nepakartojamas. Išmokite dirbti ir mokytis suprasdami to vertę, o nesiskųsdami, jog kažkas buvo ne taip, kaip tikėjotės (nebent esate ekstrasensas, bet net ir tuo atveju vargu ar galite ginčytis su tuo, kas įvyko).
