Buvo laikai, kai moterys negalėjo apnuoginti savo kojų ar rankų, nes tai buvo nepadoru. Musulmonų tikėjime moterys dar ir dabar turi slėpti savo kūną, plaukus bei veidą. Vakaruose tuo tarpu vulgarumas liejasi tarsi užviręs pienas iš puodo. Kada pasiekėme tokią ribą, kad norint būti pastebėtam, reikia apsinuoginti?
Muzikis pornoklipas?
Ko jau ko, bet gražaus reginio šiuolaikinė vizualume paskendusi visuomenė norės visuomet. Bėda tik ta, kad tie reginiai vis labiau panašėja į pornografiją.
Matėt MTV vaizdo klipų apdovanojimus ir paauglių ikoną Miley Cyrus? Jei nematėt, tai bent girdėjot. Išvada – kuo vulgariau, tuo populiariau. Žinoma, daugelis pradės sakyti, kad tik skandalai greičiausiai nusviedžia link didesnio populiarumo, tačiau ar dėl to reikia nuogai suptis ant kažkokio metalinio rutulio? Ką mato mažos mergytės, kurios žiūri muzikos klipus ir nori šokti kaip Beyonce, Rihanna, Lady Gaga ar kokia kita pop muzikos žvaigždė? Ji mato daug nuogo kūno. Nuogo kūno dabar yra tiek daug, kad jis jau nebejaudina ir senai praėjo tie laikai, kai paaugliai slėpdavo žurnalą su nuogybėmis – dabar juk nė nereikia naršyti po tam tikrus puslapius, kad dešimtmetis suprastų, kaip atrodo moters kūno anatomija.
Be abejo, atsiras ir tokių, kurie norės paprieštarauti, sakydami, jog muzikiniuose klipuose bei filmuose apnuogintas kūnas yra ne pornografija, o seksualumas. Tačiau ar tikrai yra gražu žiūrėti į be prasmės prieš kamerą besistaipančią atlikėją, kuri net jei ir nėra nuoga, tai glamonėja save ar kitus kaip „S“ raide pažymėtame filme. Kur yra riba tarp seksualumo ir vulgarumo? Kur yra riba tarp tiesiog muzikinių klipų ir klipų, įžengiančių į pornografijos prieangį?
Žinoma, galima daug kalbėti šia tema, tačiau vargu ar tai ką pakeis – muzikinės industrijos šie žodžiai vis tiek nepakeis.
Sielos pornografija
Klipai klipam, bet yra ir daug artimesnė pornografija, kurioje, deja, braidome dauguma iš mūsų. Prieš dešimtmetį visi daugmaž buvome išlaikę savo privatumo nekaltybę. Taip, Lietuvoje buvo one.lt, draugas.lt ir kiti panašūs socialiniai tinklai, tačiau niekas neprilygo masinei dvasios orgijai – Facebook‘ui. Šis socialinis tinklas įtraukė visus į pornografinę vergovę, kur mes ne tik darome tai, ko iš mūsų tikisi, bet ir stengiamės dar labiau įtikti visiems.
Kalbėdama apie pornografiją Facebook‘e bei kituose plačiai paplitusiuose socialiniuose tinkluose aš kalbu ne apie kūno nuogybes, bet apie savęs ir savo privataus gyvenimo apnuoginimą – mes rašome kur esame, ką veikiame, ką valgysime, ką galvojame, talpiname privataus gyvenimo akimirkas ir dalinamės savo pasaulėžiūra.
Žinoma, kitaip mes ir nebemokame – aš pati ne išimtis. Kodėl pasaulis, žinoma, išskyrus Kiniją, Bangladešą, Siriją, Pakistaną, Vietnamą, Iraną bei Uzbekistaną, kur Facebook‘as užblokuotas, ir kitų šalių ar genčių, kur tiesiog nėra galimybės naudotis šiuo fenomenaliu socialumo tinklu, taip įsitraukė į veidaknygės vergovę, kai realios apčiuopiamos bei piniginės naudos iš to daugelis nesulaukia? Kiekvienas šiam klausimui galėtų rasti savo tiesą.
Aš šiuo atveju manau, jog šiame amžiuje mes mintame dėmesiu ir narcisizmu, todėl esame pasiryžę atlikti statistų vaidmenis savo tapatybės bei privatumo apnuoginimo procese. Ar kada mėginsime atgauti savo gyvenimo, privatumo ir tapatybės nekaltybę? Mėgint gal ir mėginsime, tačiau vargu ar bepavyks – kas išplaukė į interneto jūrą, nusėda informacijos bazėse ir iš ten nebegrįžta.
Išvada? Nėra prasmės daryti išvados, geriau eime žiūrėti save myluojančią Rihanna ar mieląją Hana Montaną.
