Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2012 06 13

Liberali smegenų plovykla?

Visi puikiai suprantame, kad šiuolaikinis miestas ir kaimas neapsieis be atliekų tvarkymo infrastruktūros. Atliekos negali būti išmetamos bet kur, jos privalo būti išrūšiuotos, kas įmanoma – perdirbama, kas nekenksminga – sudeginama ir išgaunama energija, likusi dalis saugiai kaupiama sąvartyne. Natūralu, jog visa tai neša tam tikras sąnaudas, ir vienokiais, ar kitokiais būdais patys gyventojai ir sumoka už visas šias išlaidas.

Visi puikiai suprantame, kad šiuolaikinis miestas ir kaimas neapsieis be atliekų tvarkymo infrastruktūros. Atliekos negali būti išmetamos bet kur, jos privalo būti išrūšiuotos, kas įmanoma – perdirbama, kas nekenksminga – sudeginama ir išgaunama energija, likusi dalis saugiai kaupiama sąvartyne. Natūralu, jog visa tai neša tam tikras sąnaudas, ir vienokiais, ar kitokiais būdais patys gyventojai ir sumoka už visas šias išlaidas.

Deja, tai kas atsitiko Klaipėdos regione, labiau panašėja į televizijos serialo „Sopranai“ siužetą.

Klaipėdos regione atliekų tvarkymo sistema kurta paslapčia registruojant privačią bendrovę, tos bendrovės dalis akcijų mistiniais „prichvatizavimo“ laikais perleistos privatiems asmenims. Meras viešai per spaudą klaidina, jog tai „viešasis sektorius“, tuo tarpu UAB „KRATC“ direktorius oficialiais raštais į paklausimus atsako, jog įmonė jokių viešųjų paslaugų neteikia. Finansinė įmonės atskaitomybė tapo vos ne didžiausia UAB „KRATC“ paslaptimi, nors jei ši įmonė, kaip teigia meras, „viešasis sektorius“, tai audito išvados ir kita finansinė atskaitomybė tūrėtų būti viešai skelbiama bendrovės interneto svetainėje, kaip tai įpareigoja vyriausybės nutarimas.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras KRATC – tai Klaipėdos apskrities septynių savivaldybių bendra įmonė, įkurta 2003 metais naujai vieningai atliekų tvarkymo sistemai regione sukurti. Bendrovės akcininkės yra Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo rajonų savivaldybės. Regiono savivaldybės 2005 m. gegužę pasirašyta sutartimi įsipareigojo laikytis bendrų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo principų.

Vieintelė Klaipėdos rajono savivaldybė pademonstruodama tikrają savivaldą išsivadavo iš KRATC gniaužtų. Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos rajono Taryba, nutraukė koncesijos sutartį su KRATC ir įsteigė naują viešąją įstaigą „Gargždų švara", kuri ir administruos visuotinę atliekų rinkliavą. Steigiant „Gargždų švara" į direktoriaus pareigas liberalai nesėkmingai bandė „prastumti", dabartinį Klaipėdos rajono „Liberalų centro sąjungos" pirmininka Aivarą Vasylių. Šias pareigas užėmė Klaipėdos rajono "Žemaičių partijos" skyriaus pirmininkas Rimantas Martinkus.

Nusižengiant atliekų tvarkymo įstatymui, bei gyventojų interesams, Klaipėdos miesto taryba liberalų balsais 2006 m. nubalsavo pasirašyti koncesijos sutartis su UAB „KRATC“ net neatlikus viešojo konkurso ir atmetant faktą, jog tuo metu veikusios privačios bendrovės tas pačias paslaugas teikia du – tris kartus pigiau. Konkurencijos taryba konstatavo, kad koncesijos sutarties pasirašymas be viešo konkurso , pažeidžia įstatymą, tačiau UAB „KRATC“ ir liberalų savivaldybės klerkų dėka šį sprendimą pavyko ilgam „užšaldyti“ pasiunčiant nagrinėti klausimą į konstitucinį teismą. Kas atsakys už iš Klaipėdos regiono žmonių išreketuotus pinigus, jei po maždaug penkiolikos metų, kai konstitucinis teismas išnagrinės šią bylą, bus konstatuota kad buvo pažeistas įstatymas??? Tuo metu šios aferos organizatoriai ir dalyviai jau senai bus pensijoje, gyvendami jaukiuose namukuose, kuriuos jau dabar spėjo pasistatyti...

Siūlomą patvirtinti rinkliavą taip pat pasiūlė ne kas kitas, o UAB „KRATC“. Pastarieji, matyt, vadovavosi į savo statomų namų kaina, o ne ekonominiais atliekų tvarkymo išlaidų paskaičiavimais. Nes rinkliava taryba patvirtino kelis kartus viršijančią šios veiklos sąnaudas. UAB „KRATC“ uždirba drakoniškai didelius pelnus – pavyzdžiui 2010 metais UAB „KRATC“ vien pelno mokestis sudarė virš 900 tūkstančių litų, o bendrasis pelnas buvo virš 2,3 milijono litų. Maža to, Klaipėdoje prestižinėje vietoje – Liepų gatvėje 15, tiesiai savivaldybei iš dešinės , UAB „KRATC“ gali sau leisti milijonus remontui. Čia, matot, jie užsigeidė savo ofisą įsirengti. Taip taip... leisti milijonus remontui ofiso patalpų, nes šitiems ponams „ne fasonas“ kaip kokiai įprastai verslo bendrovei nuomotis paprastame verslo centre ofiso patalpas už keletą tūkstančių per mėn.

Bet UAB „KRATC‘ui“ atitenka ne visa mūsų sumokėta rinkliava – riebią jos dalį pasilieka pati liberalų valdoma Klaipėdos savivaldybė. Šiuo metu tai jau daugiau nei 9 milijonai litų!!! Kontrolės ir audito tarnyba abiems liberalų merams juodu ant balto konstatavo, kad įstatymo pažeidimas tuos pinigus nukreipti į bendrą Klaipėdos miesto biudžeto kasą. Bet maža to... nežiūrint į tai, kad mes sumokėję savivaldybei daugiau nei kainuoja atliekų tvarkymas devynis milijonus, UAB „KRATC“ per viešųjų pirkimų portalą bando dar pasiskolinti dar 6 milijonus!

O jei pradėtumėme nagrinėti viešuosius pirkimus apskritai „įdomu“ pasidaro. Čia ir įžymioji „Hidrostatyba“, laiminti dešimtim milijonų konkursus. Ir kabutėse „krūva“ kabutėse „smulkesnių“ konkursėlių po 2-5 milijonus litų. Įkurta dukterinė įmonė „Anabazis“, kurios finansinė atskaitomybė jau neberodoma net savivaldybei, o meras Grubliauskas tvirtina kad tai jau nebepavaldi savivaldybei įmonė...

Rodos darbo struktūroms domėtis, kokie aitvarai sunešė UAB „KRATC“ vadovų ir stebėtojų tarybos narių namukus – per akis, bet pastarosios užsispyrusiai netiria jokių „KRATC“ reikalų. Vienas toks – buvęs Klaipėdos FNTT vadovas taip stipriai netyrė KRATC veiklą, kad net nebesugebėjo paaiškinti iš kur pas jį tiek turtų.

Kai buvo pradėta domėtis iš kur šie turtai, šis skubiai išėjo į pensiją ir .... staiga .... jį ... – asmenį, kuriam pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl neteisėto praturtėjimo – vos po mėnesio į darbą priima UAB „KRATC“. Ir ne bet kur, o direktoriaus pavaduotojo pareigoms, su solidžiu ir „oriu“ atlyginimu. Klausiate kodėl apie visą tai tyli mūsų spauda ? Ogi todėl, kad dalis mūsų sumokėtos rinkliavos , šimtais tūkstančių per metus yra mokama laikraščiams ir „piaro“ agentūroms, kad rašytų tik tai, ką nori UAB „KRATC“ ir liberalai. Kai tik koks žurnalistas pradeda rengti rimtesnį straipsnį apie KRATC aferą, tuoj liberalai iš savivaldybės pradeda klausimą kabutėse „spręsti politiniame lygmenyje“. Būtent todėl per visus devynis metus mūsų spaudoje neprasimušė nei vienas rimtas analitinis straipsnis apie KRATC veiklą.

Jei pasakotumėme visas šios aferos detales iš tiesu galėtų gautis serialas. Tik pavadinti galėtumėme ne „Sopranai“, o „Liberalai“. Nes būtent jų sprendimai, būtent jų parinkti vadovai sukūrė tokį sunkiai besukontroliuojamą monstrą, gyvenantį iš mūsų visų rinkliavos. Nebegalime taikstytis su tokia situacija, nebegalime taikstytis su tolimesniu miestiečių reketavimu.

Pasiūlymas: 1. Pakeisti bendrovės įstatus, nustatant kad UAB „KRATC“ veiklos tikslas būtų ne pelnas, o viešosios paslaugos –skaidrus ir sąžiningas atliekų rinkimas, rūšiavimas, sąvartynų eksploatavimas Klaipėdos miesto regione. Įtvirtinti įstatuose, jog pelnas niekada nebus išmokamas akcininkams. Patvirtinti tvarką, kad už paslaugas bendrovei mokama ne pagal užaukštintą tarybos nustatytą tarifą, o pagal patirtas sąnaudas, nepaliekant pelno! 2. Visus UAB „KRATC“ vadovus samdyti viešo konkurso būdu pagal valstybės tarnautojų reikalavimus. 3. 9 milijonų rinkliavos perviršį panaudoti rinkliavos tarifo mažinimui, arba laikinam visiškam panaikinimui, o ne iššvaistymui kosminių ar požeminių konteinerių pagalba! 4. Pravesti skaidrų atliekų išvežimo konkursą . 5. Sustabdyti šimtatūkstantinių gyventojų rinkliavos lėšų švaistymą už dezinformaciją per vietinius laikraščius ir viešosios nuomonės (dez)informavimo agentūrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos