„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“ tokių Kristijono Donelaičio minčių vedamas atsikėliau ryte. Negėriau kavos, kaip įprastai, nes nenorėjau kas kelias minutes bėgti į tualetą – kaip neestetiškai atrodyčiau!
Iš vakaro įsidėjęs dokumentą ir kelis rašančius tušinukus susiruošiau į egzaminą. Tiesą sakant, nebežinojau, ko galiu tikėtis po anglų egzamino. Buvau įbaugintas, kad nebus mano mėgstamų autorių, tokių kaip B. Sruoga, J. Biliūnas, Just. Marcinkevičius ir V. Mykolaitis – Putinas. O jeigu jų nebūtų – egzamine manęs nebūtų jau po kokio pusvalandžio vos jam prasidėjus. Nereikia galvoti, kad esu visiškas idiotas ir nemoku pacituoti S. Neries, S. Gedos ar J. Vaičiūnaitės. Tiesiog nesu tiek gerai susipažinęs su jų kūryba.
Buvau įbaugintas, kad nebus mano mėgstamų autorių, tokių kaip B. Sruoga, J. Biliūnas, Just. Marcinkevičius ir V. Mykolaitis – Putinas.
Drebančiomis rankomis spausdamas tuos kelis tušinukus ėjau į nežinią. Mintyse vis bandžiau atsiminti, kad V. Krėvė parašė „Skirgailą“, o M. Ivaškevičius „Madagaskarą“. Balsu net susijuokiau prisiminęs facebook socialiniame tinkle sukurtų rašytojų paskyrų komentarus (abiturientai supras).
Ir štai lemtingoji 9 valanda ryto. Vykdytojas prieš tai perskaitė instrukciją, kurią buvau girdėjęs jau gal 3 kartus, tačiau su susidomėjimu perklausiau dar kartą. Pradėjo dalinti darbus. Kadangi sėdėjau paskutinis eilėje – darbą gavau paskutinis. Bendraklasė sėdinti šalia man mirktelėjo.. galvojau, „kabina“, tačiau tik atsivertęs supratau, kad tai ženklas, jog temos nėra labai sunkios. Tokios ir buvo. Akys užsikabino už dviejų – pirmos samprotavimo, kurioje prašė pasamprotauti, kas yra meilė ir ar ji suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo ir pirmos literatūrinio – „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“.
Abi buvo tokios įdomios, kad bene 10 minučių svarsčiau, kurią iš jų pasirinkus. Galiausiai nugalėjo pirmoji. Taip ir norisi perfrazuoti Justiną Marcinkevičių „Kalbėti apie meilę – tai užmiršti mirtį“.
Ačiū NEC, kad po anglų egzamino – šis buvo atgaiva sielai. Pasireikšti buvo kur ir kaip, o tiems, kuriems šis egzaminas pasirodė per sunkus – norėčiau palinkėti neemigruoti iš Lietuvos, o Maironio žodžiais tariant: „Spjauki, drauguži, į viską!“.
