Visuomet džiugu matyti žmones, besididžiuojančius savo šalimi, giedančius himną, palaikančius savo tautiečius. Širdį glosto plevėsuojančių vėliavų vaizdas. Netgi malonu, kai visuomenė skatinama pirkti prekę lietuvišką, remti gamintojus ir vertinti tai, kas sukurta gimtinėje. Tačiau viskam turi būti ribos.
Neseniai mano dėmesį patraukė vienos alaus daryklos gaminamas „Tautinis“ alus ir jo pakuotė. Ant skardinių ir plastikinių butelių aiškiai matyti Lietuvos Respublikos trispalvė. Vargu, ar norime, jog lietuvybė būtų siejama su alkoholiu ir jo vartojimu? Tikriausiai nedaugelis norėtų, jog mūsų šalis būtų žinoma tik kaip alaus kraštas? Savo gaminiais didžiuoti galime, tačiau derėtų vengti visos valstybės tapatinimo su tuo, kas naikina jos žmones.
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 7 straipsnyje nurodoma, jog „Lietuvos valstybės vėliavos atvaizdą galima naudoti dekoratyviniais tikslais kaip oficialų valstybės simbolį tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba Lietuvos valstybės vėliavai ar kitaip pažeisti vėliavų naudojimo principai.“
Teigti, jog aukščiau minėtu būdu puošiant alaus pakuotę ir etiketes, pažeidžiamas įstatymas, deja, negalima, nes spalvų išdėstymas neatitinka įstatyme numatytų vėliavos matmenų reikalavimų. Visgi visiškai aišku, kad tokiu būdu tiesiog manipuliuojama įstatymais. Svarbiausia tai, jog lietuvio sąmonėje tai jau yra vėliava, Lietuvos simbolis, ir nei vienas nepuls matuoti jos matmenų. Nejaugi kiekvienas šiek tiek pakeitęs trispalvės proporcijas gali žeminti Lietuvos valstybės simbolį naudodamas jį kaip jauką pirkėjams?
Vienareikšmiškai galima teigti, jog čia demonstruojama nepagarba vėliavai, juk ji pasitelkiama propaguoti alkoholio vartojimą – vieną didžiausių visuomenės rykščių kamuojančių mūsų šalį. Europos sąjungos vėliavos naudojimo nuostatai skelbia, jog vėliavą draudžiama naudoti propaguojant dalykus, kurie yra nesuderinami su Europos Sąjungos tikslais ir principais. Vertėtų pagalvoti, ar mes, lietuviai, norime, kad Lietuvos vėliava būtų vartojama reklamuoti tam, kas propaguoja žalingus dalykus, o galbūt alaus vartojimas tampa vienu iš mūsų valstybės tikslų ir principų? Nejaugi daugiau neturime ko pasiūlyti savo piliečiams, nėra lietuviškų gaminių, kurie būtų prasmingi ir skatinantys teigiamą šalies įvaizdį?
Alkoholio gamintojai dažnai apeliuoja į žmonių patriotinius jausmus naudodami įvairią su mūsų šalimi siejamą atributiką ar net religinius motyvus reklamoje. Dabar jau nutraukta reklama, kurioje alų reklamavo rūpintojėlis, susilaukė daug prieštaringų vertinimų ir galiausiai buvo pripažinta, jog reklama pažeidžia moralės principus. Vėliau katalikų atstovų pasipiktinimą sukėlė alaus reklamoje naudoti vienuoliai. Nemažiau dėmesio susilaukė kartu su alumi dalintos Lietuvos vėliavėlės su užrašu „mes laimėsim“. Vieni teigė, jog tai gražus būdas palaikyti savo sportininkus ir skatinti patriotizmą – kiti, jog tai vėliavos niekinimas. Antrajai nuomonei pritarti verčia skausmingi vaizdai matant vėliavėles nuplėštas vėjo, besimėtančias purve ar šiukšlių krūvoje. Lygiai tokias pat emocijas sukelia vėliavos naudojimas alaus etiketėse. Skardinių ar „bambalių“ primėtyti grioviai iš kurių šviečia trispalvė yra visiška nepagarba savo šaliai ir ją mylintiems žmonėms.
Dažnai reklamų kūrėjai ar alkoholio gamintojai ginasi teigdami, jog taip jie skatina tautiškumą, patriotizmą ar ragina lietuvius pirkti savą prekę. Tiesa ta, jog tokiomis pakuotėmis, reklamomis, kalbomis ar akcijomis gamintojai skatina tik pasipiktinimą ir manipuliuoja vartotoju.
Tiesa, keista tai, kad neseniai didelį pasipiktinimą sukėlė „Tarybiniai“ gaminiai. Atsirado netgi Seimo narys, kuris, siekdamas dėmesio, kreipėsi į Lietuvos verslininkus, prašydamas savo gaminių daugiau nebevadinti „Tarybiniais“. Kodėl gi alus pavadintas „Tautiniu“, ar „bambalys“, padabintas Lietuvos vėliava, nieko nepapiktina?
Kiekvienas mąstantis žmogus turėtų gerai pagalvoti pirkdamas prekę, kuri taip akiplėšiškai žaidžia jo jausmais ir demonstruoja nepagarbą tam, kas taip brangu. Kol nėra pagrindo drausti tokią praktiką, tik patys vartotojai gali pasipriešinti ir pasakyti – „mums nepriimtina“, „mes to nepirksime“.
Aušrinė Bandzaitė
Ikrauk.lt susisiekė su minėto produkto gamintojais. Pridedame atstovės spaudai pateiktą komentarą minėta tema.
Alus nuo seno yra siejamas su lietuviškomis tradicijomis, tautosaka ir su visa Lietuvos tauta. Pasak profesoriaus L. Klimkos, baltų kraštuose alus nuo seno vartotas kaip apeiginis gėrimas svarbiausių kalendorinių ir šeimos švenčių metu. Ir dabar dar gyvas posakis – „ir aš ten buvau alų midų gėriau...“.
Dažnai galime išgirsti kaip lietuviai tiek svetur, tiek Lietuvoje lietuvišką alų pristato kaip vieną iš mūsų šaliai būdingų atributų. Juk mūsų gaminamas alus turi gilias gamybos tradicijas ir garsėja savo kokybe.
Mūsų įmonė gamindama alų stengiasi laikytis senųjų gamybos technologijų, tad tikrai galime teigti, kad verdame kokybišką ir lietuvišką alų.
Minėto alaus įvaizdis buvo kuriamas omenyje turint ne vėliavą, o lietuvišką tautinę juostą. Taip jau sutampa, kad mūsų valstybinės vėliavos spalvos atsispindi ir vėliavoje, ir juostoje, tačiau tame nematome nieko blogo – tai juk yra mūsų kultūros dalis. Tiek šios spalvos, tiek alus, tiek duona yra mūsų protėvių paveldas, kuriuos turime branginti.
Teisingai pastebėta, kad alaus įvaizdžiui kurti pasirinkti spalviniai sprendimai primena lietuvišką trispalvę, tačiau net ir griežtais alkoholio draudimo įstatymais garsėjančioje Švedija nevengiama alaus pakuotėms naudoti vėliavos spalvų. Juk kiekvienai šaliai ar kultūrai yra artimos tam tikros spalvos – mes jų negalime ignoruoti ir išrauti su šaknimis. Visame pasaulyje garsėja vienuolių Trapistų alūs, kurie ruošiami vienuolynuose ir tame visas pasaulis nemato nieko blogo, tad abejojame ar turėtume matyti mes.
Jei žiūrėtume iš gerb. komentatorės pozicijos, tada reiktų atkreipt dėmesį ne tik į alų, o ir į stipresnius gėrimus, pavyzdžiui, degtinę. Jos įvaizdžiui kurti pasitelkiami lietuviški simboliai, šis stiprusis gėrimas dar labiau gretinamas su lietuviškumu, nors daug daugiau sąsajų, tikriausiai, galėtume surasti su mūsų kaimynų – rusų – kultūra.
Mūsų nuomone, turėdami paveldą giliai įsišaknijusį į mūsų kultūrą turime juo didžiuotis ir apie tai kalbėti.
Pagarbiai,
Irma Juškaitė
