Vienu svarbiausiu savo gyvenimo etapų – paauglystėje, vaikai daugiausia laiko praleidžia mokykloje. Šis faktas tik dar kartą įrodo, kaip jų tėvams svarbu atsakingai parinkti mokymosi įstaigą – erdvę, kurioje bėgs atžalų dienos. Renkantis mokyklą, kaip ir namą, atsiranda daug kriterijų ir jie, rodos, vienas už kitą svarbesni. Vieta, mokinių skaičius, pedagogų kolektyvas ir t.t. Iš to dažnai kyla klausimas: kuo gi skiriasi valstybinės mokymo įstaigos nuo privačiųjų? O skirtumų tikrai yra...
Kodėl, mano galva, verta rinktis būtent privačias? Išskirsiu penkias, mano nuomone, svarbiausias priežastis ir pabandysiu palengvinti kelią į šio klausimo atsakymą.
1. Individualus dėmesys mokiniui
Dauguma tėvų nori, kad jų vaikai gautų kuo daugiau asmeninio dėmesio. Juk vis dėlto milžinišką savo laiko dalį skyrėte vaikams nuo tada, kai jie dar buvo kūdikiai. Privati mokykla – puikus pasirinkimas, jei norite, kad tas dėmesio kiekis ir toliau džiugintų jūsų vaikus, ypatingai ikimokyklinio ir pradinio ugdymo metais. Privačiose mokyklose, mokinių skaičius klasėse svyruoja tarp 10-15. Šie skaičiai parodo, kad mokiniai gali gauti asmeninio dėmesio tiek, kiek reikia tokiame amžiuje ir tiek, kiek jie nusipelno. Dirbant su neperdideliu kiekiu jaunuolių, mokytojams lengviau paskirstyti tą dėmesį ir palaikyti stiprų ryšį su mokiniais.
Renkantis mokyklą, kaip ir namą, atsiranda daug kriterijų ir jie, rodos, vienas už kitą svarbesni. Vieta, mokinių skaičius, pedagogų kolektyvas ir t.t.
Su tuo pačiu dėmesiu glaudžiai susijusi priežastis – vaikų išskirtinumas, hiperaktyvumas. Privačiose mokyklose prie tokio vaikų elgesio prisitaikoma, bandoma jį integruoti ir mokyti bendrauti kitaip. Valstybinėse įstaigose į problemų turinčius mokinius dažniausiai niekas nekreipia dėmesio, jie būna priskiriami vienai iš „atsiskyrėlių“ grupelių ir tiek. Tad, būtina pabrėžti, kad norint susidoroti su vaiko, nors ir minimaliomis, problemomis, reikia tai daryti jau vaikystėje. Žinoma, tai padaryti lengviau, jei su vaiku dirba profesionalių pedagogų komanda.
2. Tėvų dalyvavimas/įtraukimas
Privačiose mokyklose tėvai gali aktyviai dalyvauti tiek vaikų ugdymo, tiek savęs tobulinimo procesuose. Trijų pakopų partnerystės sąvoka – vienas didžiausių privačių ugdymo įstaigų pliusų. Žinoma, jūsų dalyvavimas ir prisijungimas prie veiklos priklauso nuo jūsų laisvo laiko kiekio. Didesnis jis dažniausiai būna tuo metu, kai vaikai dar mokosi ikimokyklinėje ir pradinėje pakopoje. Į kokias veiklas norėsite būti įtraukti priklausys nuo jūsų patirties ir gabumų vienoje ar kitoje srityje. Galbūt vieniems įdomu prisidėti prie mokyklos organizuojamų projektų, akcijų, o kitiems smagu dalytis įspūdžiais su vaikais, pasakoti apie sėkmingo verslo pamatus. Svarbiausia, kad kiekvienoje situacijoje būtų grįžtamasis ryšys. Vaikai nori bendradarbiauti ir kuo daugiau laiko praleisti su tėvais, tai juos įkvepia.
3. Akademiniai klausimai
Privačių mokyklų privalumas tas, kad mokiniai mokomi ne „testo“ būdu, o skatinami mąstyti plačiau. Negabių vaikų nėra, tiesiog reikia jiems pritaikyti tam tikrus metodus ir parinkti tinkamą mokymo bei mokymosi formą. Vaikui turi būti aišku ir įdomu. Viskas turi būti struktūrizuota, susisteminta, aiškiai ir suprantamai pateikta. Esminis skirtumas nuo valstybinių įstaigų dar ir tas, kad privačiose mokyklose stengiamasi išlavinti vaiko mąstymą ne „kalimo būdu“, bet ugdant socialinius įgūdžius.
Privačios mokyklos nejaučia stipraus viešojo atskaitingumo spaudimo, todėl gali sau leisti mokymo programas keisti taip, kaip naudingiau ir patogiau vaikui. Tokios mokyklos tiesiogiai atsakingos tik prieš savo klientus. Jei mokykla netenkina jų poreikių ar nepasiekia norimų rezultatų, tėvai ras mokyklą, kuri dirbs kitokiu ir, tikriausiai, veiklesniu principu.
Vaikas čia negalės pasislėpti už klasės draugo nugaros, nes privačiose mokyklose klasės yra mažos. Jei jis nesupranta matematikos sąvokos, mokytojas gali tai pastebėti labai greitai. Galbūt tai skamba nemaloniai, prisiminus pačių mokyklos suolus, bet geriau tokias problemas spręsti iš karto. Esant mažam mokinių skaičiui, šią ir panašias problemas galima išspręsti čia pat, mokymosi vietoje, o ne laukti savaites ar mėnesius, siekiant pasikeitimų.
Naudojant visus šiuos mokymo metodus, mokiniai sužino, kad mokymąsis yra įdomus ir pilnas galimybių. Reikia tiesiog teisingai pasirinkti mokyklą, kurios tikslai ir uždaviniai sutaptų su tavaisiais, o mažiesiems, be abejo, tai padaryti turėtų padėti tėvai.
4. Subalansuotos visos dienos programos
Privačios mokyklos idealiai tinka tiems, kurie nori turėti visą užimtą dieną. Žinoma, tai palanku ir ilgai dirbantiems tėveliams, kurie vaikus iš mokyklos pasiimti nori tik pasibaigus darbo valandoms. Mokslas, sportas ir kita popamokinė veikla – trys pagrindiniai užimtumo šaltiniai. Geriausias subalansuotos programos variantas, kai visi šie šaltiniai yra po vienu stogu. Viešosiose įstaigose, tai dažnai būna neįmanoma dėl didžiulio mokinių skaičiaus. Privačiose – priešingai, lengva organizuoti popamokinio ugdymo užsiėmimus – sporto treniruotes, kalbų, muzikos būrelius.
Taip pat lengva surinkti ir prailginto mokymosi grupes, kur vaikai su pedagogais gali dirbti papildomai, analizuoti nesuprastą medžiagą ar ruošti namų darbus. Be abejo, jūs kaip tėvai, įsitikinkite, kad jūsų vaiko interesai ir poreikiai būtų tinkamai tenkinami. Praleisdami didelę dalį dienos su vienos ar kitos srities specialistais, vaikai daug ko pasisemia iš jų, kai kurie netgi tampa pavyzdžiais jiems, tad jūs turite teisę žinoti, pedagogų bei būrelių vadovų kompetenciją.
5. Verslumas ir ankstyva integracija į visuomenę
Privačių mokyklų tikslas, kad augantis vaikas imtų suvokti pagrindines vertybes. Dvasinis ir moralinis ugdymas mokymo įstaigoje yra svarbiausias. Vaikas turi norėti eiti į mokyklą ir į ją eiti su džiaugsmu.. Privačiose mokyklose dažnai mokoma verslumo pagrindų. Bet nesuklyskite, vaikai ugdomi ne kaip materialistai. Mokoma kreipti dėmesį į aplinkinių žmonių vidų, o ne į drabužius. Dar vienas svarbus aspektas, buvimas vienoje aplinkoje su sveikatos ar kitokių problemų turinčiais vaikais. Jie mokosi visus priimti kaip sau lygius. Kad nebūtų kalbų, kokia pas mano tėvus mašina ir koks telefonas. Kad nematytų patyčių dėl religinių ar kitokių skirtumų.
„Mums buvo labai svarbu, kad vaikas išaugtų savarankiškas ir nebijotų sakyti savo nuomonės. Norėjome, kad vaikas išmoktų pats galvoti, o ne būtų išugdytas kaip kareivis, kuris moka atlikti tik tą ar kitą užduotį.“, – sakė vienas tėtis, džiaugdamasis savo vaikams išrinkęs privačią mokyklą.
