Žinau gerą anekdotą: Lietuvoje gydymas yra nemokamas. Daugelis pasakytų, kad šis anekdotas yra visai ne anekdotas, o realybė, tačiau norėčiau paaiškinti, kada šis anekdotas tinka.
Iš kur klinikos, ligoninės, gydytojai (medicina) gauna pinigų? Iš valstybės biudžeto. Iš kur valstybės biudžete atsiranda pinigai? Iš mokesčių mokėtojų kišenių. Taigi, nors ir netiesiogiai, tačiau kiekvienas iš mūsų sumokame gydytojams atlyginimus, perkame naujausią medicininę įrangą ir medikamentus, statome ligonines ir gydome ne save, o svetimus. Kodėl svetimus? Jeigu žmogelis sveikas ir jam neprireikia medikų pagalbos daug metų, tai už ką jis moka sveikatos sistemai? Ne už save. Asmeninio kaupiamojo krepšelio nėra. Viskas plaukia į bendrą fondą ir juo naudojasi visi pacientai: mažieji ligoniukai, paslydę ant ledo nelaimėliai, vargdieniai-benamiai, kuriems nusispjaut ant savo sveikatos ir daugybės kitų „sveikuolių“.
Tikriausiai galvojate, kas čia yra blogai ir kodėl rašau šį rašinuką. Viskas labai paprasta. Kaip eilinis pilietis pastebėjau, kaip apgaudinėjama valstybė ir mokesčių mokėtojai. Tik dabar reikėtų viską pradėti nuo pradžių.
Vis labiau trimituojama apie kasos aparatus prekybininkams. Žinau dar vieną nišą, kurioje jie kuo puikiausiai pasidarbuotų – medikų kabinetuose. Visai atsitiktinai sužinojau, kad Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre viena šeimos gydytoja įvedė naują tvarką – vienetinę rinkliavą. Senjorui pasibaigia vaistai, jam nustatytas vizitas maždaug kas 2–3 mėnesius. Ateini į gydytojo kabinetą, įdedi 20 Lt į paciento ligos kortelę, ramiai pasėdi, kol gydytoja išrašys receptą ir toliau ramiai gyveni iki kito vizito.
Už ką tie 20 Lt? Už gydytojo tiesioginį darbą, už kurį jis gauną atlyginimą? Už „tyliąją“ konsultaciją, kurios metu neištariamas nė vienas žodis ir net nesirūpinama surasti naujesnių vaistų? Šito aš nesuprantu. Tikrai nenoriu absoliutinti ir teigti, kad taip vyksta kiekviename kabinete, bet juk žinote patarlę apie šaukštą deguto ir medaus statinę... Čia pats naujausias atvejis medicinoje, bet tikriausiai kiekvienas žinote „stafkes“ operacijų metu chirurgams, anesteziologams arba paskatinimą dirbti greičiau ir t.t. Sakysite kvaili tie žmonės, kad duoda? Deja, baimė dėl sveikatos yra pati baisiausia. Čia ne kelių policininko automobilis, kuriame gresia bauda ar pažymėjimo atėmimas. Bet jeigu nebūtų imančių, neliktų ir duodančių...
Dabar reikia išsiaiškinti, kas nukenčia šioje situacijoje:
- Pacientas: moka du kartus. Ne tik susimoka už gydymą mokėdamas mokesčius, bet ir papildomai susimoka už „geresnes“ paslaugas ir saugumą.
- Valstybė: negauna pajamų. Tie 20 Lt paciento ligos kortelėje neapskaitomi, t.y. slepiamos pajamos. Taip pat valstybė išleidžia per daug pinigų sveikatos apsaugai. Jeigu už darbą pacientai medikui mokėtų tiesiogiai (į rankas kabinete ir gautų kasos aparato čekį), sutaupytas biudžeto lėšas būtų įmanoma perskirstyti kitoms sritims. Įsivaizduokite, nereikėtų pinigų dėti į kišenę ar į ligos kortelę. Paduotumėte į rankas, o atgal gautumėte čekį ir net grąžą.
Na, o laimėtojas tokioje situacijoje yra medikas, kuris gauna ne tik nustatytą atlyginimą, bet dar prisiduria iš pacientų kišenės (o pensinio amžiaus žmonių labai daug, todėl suma turėtų būti nemenka).
Nors ši problema labai sena ir korumpuota, tačiau ji verta didesnio valdžios dėmesio. Vyrai, juk čia slepiasi dideli pinigai! Būtent čia galbūt kas nors pastebės šešėlį!!! O kol taip neatsitiko, turiu kelis patarimus: medikams – būkite atsargesni, pacientams – pataupykite ir geriau mielai nusišypsokite, paspauskite ranką medikui ir pasakykite Ačiū; būsimiems studentams – meskite vadybos studijas ir pirmyn į mediciną, pačią prestižiškiausią ir KOL KAS didžiausią grąžą duodančią profesiją.
