Birželio 25-26 dienomis prasidėjo taip baisiai engiamo referendumo išankstiniai balsavimai.
Lietuvoje tai akiplešiškas ir beprecedentis atvejis, kai žmonės gali savo kailiu pajusti ir akimis pamatyti kaip valdžiažmogiai ir tam tikros interesų grupės (šiuo atveju beveik visos politinės jėgos) stengiasi užgožti ir sužlugdyti jau prasidėjusį referendumą.
Istorikai ir politologai tylomis diskutuoja jog tai gali būti vienas, jei ne pats svarbiausias balsavimas modernios Lietuvos istorijoje.
Tad kodėlgi mūsų išrinktieji taip smarkiai bijo šio referendumo baubo, kodėl yra uždėtas tylos šydas ant šio istorinio įvykio ir kas už viso šio cirko slepiasi?
Slepiasi baimė tų, kurie galvoja, kad Lietuva – tai jų smėlio dėžė ar UAB. Ir joje galioja jų kuriamos taisyklės, baimė tų kurie bijo žmonių įsikišimo į savo šalies valdymą.
Pro tylos ir slopinimo šydą prasiskverbęs vienas kitas straipsniukas ar agitacija internetiniuose žinių portaluose greitai būna nustumiamas į vietas kur yra užgožiamas orų prognozėmis, reklamomis ir straipsniais apie pramogas.
Duonos ir žaidimų!!! Ar mes jau taip nusiritome?
Referendumo svarbiausia dalis yra ne žemės pardavimas! Svarbiausia yra sumažinti parašų skaičių norint surengti referendumą (nuo 300 000 iki 100 000). Tai padarę mes įsijungsime į tautos valdymą ir nebegalėsime sakyti kad nieko negalime padaryti ir ne nuo mūsų priklauso Lietuvos rytojus. Pagaliau kursime savo ateitį patys.
