Lietuvių emigracija – žodžiai, kuriuos girdime kone kiekvieną dieną per televiziją ar per radiją, skaitome spaudoje ar interneto naujienų portaluose. Vieni sako, kad tai gerai, kad mūsų namai ne tik Lietuva, bet ir Žemė. Kiti apie emigraciją kalba kaip apie šios kartos didžiausią problemą, tėvynės išdavimą ir silpnų žmonių laimės ieškojimą lengviausiu keliu. Nuomonių, kaip visada, daug.
Bet kaip yra iš tikrųjų ir, svarbiausia, kodėl tai vyksta ir prie ko tai prives. Mano nuomone, tikra emigracija (išsikėlimas gyventi į kitą šalį visam laikui) nėra gerai, jei tai yra daroma masiškai. Žmonės išvyksta ir nebegrįžta, mažėja gyventojų, likę žmonės psichologiškai palūžta, jaučiasi nebesaugūs.
Kodėl žmonės emigruoja?
Šiuo metu emigracija vyksta dėl susilpnėjusios šalies ekonomikos, žmonės vyksta svetur tikėdamiesi ten rasti laimę (pinigų). Vykdami vienas po kito, jie sukelia avių bandos efektą. Dauguma išvažiavusiųjų yra silpni žmonės, taip galima teigti dėl to, kad ten nuvažiavusieji dirba tik juodus darbus, nustoja tobulėti, nebegalvoja savo galva ir, savo pigia darbo jėga, kelia kitų šalių ekonomiką. Kas keisčiausia – jie gyvena ne ką geriau nei galėtų gyventi čia dirbdami tą patį darbą.
Žmonės, išgirdę apie nesuprantamo dydžio atlyginimus, po 10 ar 15 tūkstančių litų, nebesusilaiko ir išvyksta. Tokie dalykai atsiranda per žmogaus prigimtinį dalyką – norą girtis. Dauguma išvykusiųjų giriasi savo atlyginimu, bet nepasakoja apie pragyvenimo kainą: apie būsto nuomą, apie automobilio draudimo kainą, apie kasdienes išlaidas. Įdomu, ar to jie nesako dėl prigimtinio noro girtis, ar dėl to, kad patys nesupranta, jog išvyko jau prieš dešimt metų ir vis dar nėra nieko pasiekę? Taip ir įsijungia ankščiau minėtas avių bandos efektas.
Emigracija – Lietuvos kelias į bedugnę
Prie ko prives didėjanti emigracija? Tikrai ne prie gerų dalykų. Didėjanti emigracija kurs didėjančias problemas visai valstybei. Pradės mažėti darbingo amžiaus žmonių, dėl to valstybė nebesurinks mokesčių. Kadangi nebebus kam jų mokėti, nebebus iš ko mokėti pensijų pensininkams, tada pensininkai supras, kad sau pensijas uždirbo ne jie patys (kaip dabar daugelis mano), o uždirba dabar dirbantys žmonės.
Dabartinė dešimties milijardų „Sodros“ skola atrodys juokingai, mokesčių trūks visose srityse, paprasčiau tariant, šalies biudžeto deficitas bus didesnis nei galima pagalvoti, dabartinė bendra Lietuvos 50,7 mlrd. litų skola atrodys maža, kaip ir prieš trejus metus, keturis kartus mažesnė skola jau atrodė didelė. Toliau bus galvojama, kaip ir iš ko pasiskolinti, o ne kaip grąžinti senas skolas. Žmonių emocinė būklė pablogės dar labiau, nepaisant ir to, kad ir dabar jie jaučiasi blogai, visada gali būti ir blogiau. Kuo blogesnė žmonių emocinė būklė, tuo didesnis nusikalstamumas, gyvenimas šeimose tampa blogesnis, didėja smurtas šeimose ir vyksta begalės blogų dalykų.
Kaip sustabdyti išvykstančius lietuvius?
Kad neišsipildytų šis blogas scenarijus, reikia kažko imtis, gerinti ekonominę šalies būklę, leisti žmogui jaustis oriai, mažinti skirtumą tarp minimalaus atlyginimo ir pašalpų, kad žmonės norėtų dirbti. Reikia kelti pragyvenimo lygį, didinti eksportą, mažinti importą, mažinti korupciją, didinti lengvatas verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, griežtinti monopolijų kontrolę ir mažinti pačią monopoliją, didinti konkurencingumą rinkoje. Gera pradžia būtų ir mažinti emigraciją, bet kaip tai padaryti?
Emigracijos mažinimas galimas įvairiais būdais, bet reikia tokio būdo, kuris neprikurtų tik dar daugiau problemų. Tokį būdą surasti nėra lengva. Naujienų portalo Veidas.lt duomenimis, per du dešimtmečius Lietuva jau neteko daugiau kaip pusės milijono gyventojų ir tai tik oficialiais duomenimis...
Tai kaip į šalį susigrąžinti apie pusę milijono gyventojų? Atsakymas: sunkiai. Manyčiau, kad reiktų pradėti ne nuo to, reiktų pradėti daryti taip, kad emigracija mažėtų ir ją stipriai sumažinti, o tada bus galima pagalvoti ir apie išvykėlių grąžinimą atgal į šalį. Norint, kad žmonės nebevyktų svetur, reikia atrasti jų išvykimo priežastis.
Žinoma, viena pačių rimčiausių priežasčių – finansai, žmonės paprasčiausiai nebegali išgyventi iš gaunamų pajamų. Kad užtektų pinigų pragyvenimui, yra trys variantai: 1.Didinti pajamas 2. Mažinti išlaidas 3. Daryti ir tą, ir tą. Taigi, Lietuvos Vyriausybė turėtų pasirinkti trečią variantą ir tvarkytis taip, kad žmonėms sumažėtų išlaidos ir didėtų pajamos.
Pradedam nuo išlaidų mažinimo.
Statistinis lietuvis maistui išleidžia apie 40% savo pajamų, kai Europos Sąjungoje vidurkis yra 20%. Reikia mažinti maisto ir būtiniausių prekių kainas. Ką galima padaryti, kad mažėtų šių prekių kainos? Reikia stiprinti konkurencijos tarnybos darbą, griežčiau prižiūrėti monopolijas, kadangi būtent jos daro labai blogą įtaką verslui. Siekiant sumažinti kainas, reikia didinti konkurencingumą ne tik tarp gamintojų, bet ir tarp pačių prekybos centrų ir prekybininkų, reikia gaivinti smulkųjį ir vidutinį verslą, kadangi dabar jam konkuruoti su gigantais praktiškai neįmanoma, monopolijoms reikia riboti pelną procentais.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui reikia padėti, įvesti atvirkščią progresinių mokesčių sistemą, tai būtų didelė paskata verslui stengtis dirbti. Kuo didesnė apmokestinta suma, tuo mažesni mokesčiai. Dėl PVM reiktų pasekti Vokietijos ar Lenkijos pavyzdžiu, Vokietijoje PVM maisto ir būtiniausioms prekėms yra 0%, Lenkijoje 3%. Degalams būtinai reikia sumažinti akcizą, tai labai padės verslui atpiginti visų galutinių produktų kainas. Padarius bent tiek, suprantama, sumažės įplaukos į valstybės biudžetą, bet ilgainiui tai atsipirks, nes ekonomika pradės kilti, kuo daugiau kils, tuo valstybė vis tiek surinks daugiau pinigų.
Reikia didinti žmonių pajamas ir mažinti nedarbą. Kad didėtų pajamos, reikia mažinti mokesčius „Sodrai“ už darbuotojus, o kad ji surinktų daugiau, reiktų pakelti darbo užmokesčio minimumą, smulkiam ir vidutiniam verslui minimalaus atlyginimo neapmokestinti. Reikia nustatyti atskirus minimalius darbo užmokesčius monopolijoms (didesnis minimumas) ir smulkiam, bei vidutiniam verslui (mažesnis minimumas). Reikia versti monopolijas, kad jos garantuotų aukštesnės kvalifikacijos studentams darbą iš karto po studijų, kad nenutekėtų aukštos kvalifikacijos darbo jėga į užsienį. Visą švietimo sistemą persvarstyti iš esmės. Didinti profsąjungų svarbą.
Didinti darbo vietų skaičių būtina, reikia traukti investicijas į mūsų šalį, savintis Europos Sąjungos paramą. Reikia ne didinti darbo vietų skaičių valstybiniame sektoriuje, o mažinti, kadangi yra per daug biudžetininkų, kurie gauna atlyginimą už tai, kad skaito laikraščius, o ne už tai, kad dirba, o tai mokesčių mokėtojams kainuoja labai daug.
Reikia mažinti biurokratiją. Miestų merijų vadovai turi keistis bent kas 4 metus, nes merijose yra įvesta tvarka ne tokia, kokia turi būti, o tokia, kokios nori ilgamečiai vadovai. Reikia greitinti visų biudžetinių įstaigų darbus.
Apibendrintus galima teigti, kad pasiekti emigracijos mažėjimą šiuo metu yra labai sunku, bet su didelėmis pastangomis tai įmanoma.
Turite nuomonę šiuo klausimu? Jei ji trumpa, rašykite komentaruose. Jei jūsų mintys tilptų į autorinį Komentarą, įkraukite jį arba atsiųskite ikrauk@15min.lt. Mums labai svarbi tautos nuomonė!
