Štai ir atėjo ta valanda: nusiprausęs, nusiskutęs, pavalgęs, pasimeldęs, su identifikavimo kortele ir vilniečio bilietu, be kuprinės ar rankinės, be jokių aštrių daiktų, be skėčio, netgi be telefono – išeinu į lygybės paradą.
Pavadinau šį renginį „Baltijos gėda“. Daugelis ignoruos šį performansą, bandydami save pateisinti „viešąja nuomone“ arba Lietuvos teismų sprendimais, kuriuos privalu vykdyti. O ir man kinkos kaip reikiant dreba: po policijos viešų spaudos konferencijų, interneto komentatorių suiminėjimų, gasdinimų lazeriais ir žirgais...
Aš vis tiek ten einu, rankoje nešinas plakatu: „Vagys – grąžinkite vaikams vaivorykštę!“. Vykdau savo pilietinę pareigą, nors beveik nebe pilietinę. Vincas Kudirka – tas, nuo kurio aikštės ir pažygiuosim, rašė: „Lietuva, Tėvyne mūsų, tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės, ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“.
O štai neginčijamas ir neklystantis teismas išaiškino, kad lytinių santykių (tikrai ne Platoniškos meilės) bei jų įvairovės demonstravimas viešoje erdvėje yra visiška lygybė dorybei ir neprieštarauja Konstitucijai, kuri liepia drausti visas raiškos formas, kurios kelia pavojų žmogaus ir visuomenės dorovei.
Gerbiamas Konstitucini Teisme, kas yra dorovė? Štai neseniai išaiškinot, kad šeima – tai gyvūno prieraišumas šeimininkui ir bendra pastogė, ir jokiu būdu negali būti suprantama tradiciškai, arba krikščioniškai. Netgi musulmoniškai poligamiškai, o būtent tik naujoviškai, kad neužgautų nė vieno netradicinės orientacijos. Ką gi, jei Lietuvoje gėjų apie 5%, tai katalikų šimtąkart mažiau. Gal sutiksiu minioje dar vieną...
Realiau manyti, kad jau šiąnakt nakvosiu areštinėj, „truputį“ sumuštas ir sulaužytais akiniais, visai „atsitiktinai“ su keletu augalotų gėjų. Tokia yra tiesa. Tokia yra šios dienos situacija Vilniuje. Ir taip yra paslėpta forma diegiama homofobų – Katalikų bažnyčios – naikinimo strategija, puikiai koordinuojama didžiausio melagio ir semantinės akrobatikos meistro – Šėtono.
