Tenka padaryti nedidelį lyrinį nukrypimą. „Atvirą laišką A.Čekuoliui“ aš parašiau į jo feisbuką todėl, kad toje užsakytoje reklamoje visiškai nenusimanantis žmogus kalbėjo, mano nuomone, neteisybę. Į interneto platybes mano laiškas pateko ne mano iniciatyva. Atsirado daug komentarų, kurių didelė dalis, kaip tai įprasta internete, buvo be jokio informacinio „užtaiso“, o dažnai paprasčiausiai spekuliatyvūs ir įžeidžiantys. Teisybę pasakius aš tų komentarų neskaičiau, o tik girdėjau kolegų komentarus. Turiu pasakyti kai kuriems komentuotojams, kad niekada nebuvau jokios partijos narys ir iš Gazpromo jokių pinigų negavau.
Jūsų straipsnį (vėl kolegų patartas) perskaičiau įdėmiai ir pabandysiu atsakyti. Visų pirma aš nebandau pakeisti kieno nors tvirtą nuomonę ar nusistatymą – jeigu žmogus tiki, kad AE yra gėris, tai tikrai turi tam argumentų ir tegul pasilieka su savo įsitikinimais. Man nepatinka, kad visame šiame AE projekte viskas vyksta stebėtinai skubotai, kartais slepiant akivaizdžią informaciją, o daugiausiai kalba masinėse informacijos priemonėse žmonės, kurie neturi nei tinkamo išsilavinimo nei žinių kalbėti apie tokius dalykus. Gal būt iš tikro reikėtų atskleisti visuomenei AE statybos „biznio planą“ iš kurio matytųsi visi tie ekonominiai ir politiniai argumentai, kuriais viliojami investuotojai. Sakau ir „politiniai“, kadangi be valdžios priemonių nematau galimybių užtikrinti elektros energijos naudojimo ir investicijų grąžinimo. Bet apie tai – žemiau.
Panaudosiu Jūsų metodą aptariant Jūsų straipsnį.
1. Pigi elektra
Daug skaičių aš priėmiau su didele „nuolaida“ AE naudai, kad nebūtų tendencingai neigiamas vertinimas. Pradinė suma – 17 milijardų yra iš miglotų žodinių politikų pasisakymų (kodėl neatskleidus realių skaičiavimų?). Prieš 10 metų AE statyba pasaulyje kainavo 5000USD/kW. Jeigu skaitysime, kad nepabrango, tai 1350MW ir kainuos tuos 17 milijardų. Tiesa kai kurie žmonės artimi projektui nedrąsiai prasitaria apie pabrangimą dar 4 milijardais. Tegul tai lieka gandais. Jūsų minimų 5% palūkanų mes negausime – pigiausios paskolos yra Japonijoje (užmerkiame akis į ekonominę ir bankų krizę) ir paskolas su tokiomis palūkanomis gal būt gaus Hitachi, nors įvertinus kliento nepatikimumo riziką... Mūsų politikai kalba apie 9% palūkanas.
Paprastumo dėlei aš skaičiavau visos AE statybos išlaidas ir visą pagamintą energiją, neskirstant jų dalimis projekto dalyviams. Politikai (taip aš toliau vadinsiu AE remiančius politikus) žada, kad statyba vyks 8 metus ir nė dienos ilgiau ir pagrindinis Čekuolio argumentas „statys Hitachi“. Tai statys mūsų statybininkai ar tikslūs kaip laikrodis japonai? Jeigu mūsiškiai, tai visai gali būti ir 10 metų. Tai reiškia, kad per tą laiką elektros negausime, o palūkanas mokėsime.
Jūsų argumentas apie tai, kad eksploatacines sąnaudas (2ct/kWh) galime atmesti, nes „tai atlyginimai mūsų žmonėms“ yra, atleiskite, juokingas. Niekas niekada eksploatacinių išlaidų (tegul vien tik atlyginimų) iš prekės kainos neišmeta. Tie 2ct/kWh lieka kainoje.
Valstybės gaunamas pelnas (vėl – kažkoks nenuoseklumas – kai statys ir investuos tai – „investuotojas“ Hitachi, kai gaus pelną ir dividendus tai – „valstybė“) pelnas irgi išlieka elektros kainoje. Jeigu mes jį „išmesime“, kaip Jūs siūlote, tai, atleiskite, iš kur valstybė gaus tą pelną? Paaiškinu – visi pinigai bus gaunami iš elektros energijos vartotojų už elektrą ir tik po to „pyragas“ bus „raikomas“ dalimis – čia eksploatacijai, čia – pelnas. Jeigu įvyktų toks stebuklas, kad mūsų valstybė atsisakytų savo pelno piliečių labui (iš elektros kainos išmestume pelno dalį) tuomet ji (valstybė) jokio pelno ir negautų. Keista skaityti tokius išvedžiojimus ir dar keisčiau, kad reikia aiškinti tokius elementarius dalykus.
Amortizaciniai atskaitymai yra ne „mistiniai“ o realūs. Su jais galite susipažinti pasiskaitęs Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymą (18str.) . Amortizaciniai atskaitymai skaičiuojami nuo ilgalaikio turto kainos o ne nuo eksploatacinių išlaidų. Kadangi mes dar nežinome kokia bus ilgalaikio turto vertė, tai aš ir priėmiau supaprastintame skaičiavime, kad ji bus lygi 17 milijardų ( mes juk nevertiname to, kas bus pavogta ar išsidalinta „otkatais“ – jų juk pas mus nėra visai, ar ne?).
Dėl „savanaudžių perdavimo tinklų šefų“ logikos. Jums atrodo nelogiška, kad elektra nuo gamintojo iki vartotojo pabrangsta 3 kartus. Elektros perdavimo ir paskirstymo procese šiandien dalyvauja keletas tarpininkų – elektros dileriai biržoje ir perdavimo tinklai. Yra objektyvios priežastys kainai padidėti – elektros energijos nuostoliai tinkluose – vien tik kiekvienos transformacijos metu netenkame iki 5%. Yra ir ne tokios objektyvios priežastys – visų tarpininkų eksploatacinės sąnaudos ir gaunamas pelnas. Norint susipažinti su realijomis siūlau susipažinti su tuo, kokia buvo situacija kai veikė Ignalinos AE , kai elektrą Baltarusijai ir Rusijai pardavinėjome po 6 ct/kWh ir kiek ji tada kainavo Lietuvos vartotojams. Tikriausiai rasite daug sau naujo.
Elektros energijos skaičiavimas „po 30 metų“ yra neteisingas dėl klaidų skaičiuojant eksploatacines sąnaudas, pelną (tai pastovus dydis?) ir nuostolius. Beje, nuostoliai tinkle yra ne tik šiluminiai ir jų kaina ne pastovi o greičiau proporcinga perduotos energijos kiekiui.
Didžiausia nuolaida AE elektrai , kurią aš dariau savo skaičiavime, slepiasi po vienu nekaltu skaičiumi – išnaudojimo koeficientu, kurį Jūs pavadinote „elektrinės galios sumažinimo koeficientu“. Čia reikia pasiaiškinti plačiau. Reaktoriaus gamintojas ir pardavėjas paskelbė, kad išnaudojimo koeficientas yra 90%. Mūsų politikai pasigriebė šį skaičių ir kartoja kaip papūgos. Kas tai yra? Tai yra koeficientas parodantis kiek elektrinė gali pagaminti elektros energijos per metus. Gaunamas dalinant visą per metus pagamintą energijos kiekį iš maksimalios galios padaugintos iš valandų skaičiaus metuose. Paprasčiau – 0,9 reiškia, kad 90% viso metų laiko elektrinė dirbs su maksimalia galia. Yra daugybė priežasčių, kurios gali neleisti pasiekti tokį išnaudojimo koeficientą:
1. Išnaudojimo koeficientas turi įvertinti ir kitus AE įrenginius dalyvaujančius gamyboje ir jų koeficientus, ne tik reaktorių.
2. Gali įvykti prastovos dėl gedimų ar užtrukusių remontų.
3. Tikimasi, kad elektrinė visą laiką dirbs pilnu pajėgumu. O jeigu vasarą nebus elektros poreikio ir apkrovimas bus 600MW, o ne 1350MW? Visai normalus režimas vasarą.
4. Didžiausias pavojus – elektra perkama ir parduodama biržoje. Jeigu Rusija, Baltarusija, Estija ar Lenkija pasiūlys pigesnės elektros, naujoji AE bus neapkrauta ir išnaudojimas bus menkas. Toks scenarijus yra visai tikėtinas ypač iš Rusijos pusės.
Pasaulyje visur AE dirba kaip bazinės elektros energijos tiekėjos, bet jų išnaudojimo koeficientas nėra toks aukštas pavyzdžiui JAV 1971-1990m jis buvo 70%, 2010 – 91.2%, Anglijoje iki 2006m 49 – 66%, 2007 – 2011m. 60.1%. Todėl mano priimtas 80% (arba 0,8) yra fantastiškai geras. Manau, kad realiai jis bus apie 0,7 ar dar mažiau, o tuomet vis elektros kainos skaičiavimai smarkiai pasikeičia padidėjimo link.
Aš nieko nerašiau apie išlaidas AE konservavimui – padorūs išlaidų skaičiuotojai įvertina tai, kiek kainuos ateities kartoms uždarytos AE išlaikymas – ir šias išlaidas įskaičiuoja į elektros savikainą. Taip jie sukaupia lėšas uždarymui ir nereikia ubagauti (kaip tai dabar daro Lietuva) uždarius elektrinę. Pasidomėkite kiek kainuoja „uždarytos“ Ignalinos AE išlaikymas ir sužinosite daug naujo.
2. Energetinė nepriklausomybė.
Techniškai AE mus dar stipriau pririš prie Rusijos . Taip įvyks todėl, kad mes ne tik pirksime kurą iš Rusijos, bet didelę dalį energijos pardavinėsime (bandysime pardavinėti) Rusijai. Be to tokia elektrinė turi būti rezervuojama ne mažesnės galios šaltiniu, o „karštame“ ar „besisukančiame“ rezerve 1350MW bus tik Rusijoje. Nieko nuostabaus – pagrindinės linijos iš AE ir dabar eina ta kryptimi.
Be to Rusija dar stipriau „paims mus už gerklės“ – mes būsime įsibridę į skolas ir stengsimės, kad AE dirbtų visą laiką maksimaliai apkrauta, todėl jie bus tas klientas, kuris perka mūsų „perteklinę“ energiją už savikainą. „Vladimiras“ jau dabar turi labai stiprių argumentų ir gali mus ekonomiškai „pasmaugti“ bet kurią akimirką, o pastačius AE tų galimybių bus dar daugiau, nes mes būsime prasiskolinę varguoliai.
3.Investicijos ir darbo vietos
Duok Dieve, kad Jūs būtumėte teisus ir Lietuvos žmonės gautų darbo.
Atrodo, kad Lietuvoje didelė bedarbystė, o kai reikia pasisamdyti žmogų norintį ir mokantį dirbti – nėra ką. Tai jau mano liūdnas patyrimas, bet aš dar kartą linkiu Jūs būtumėte teisus, o aš klysčiau.
4.AE patikimumas
Aukų skaičius dėl Fukušimos AE nesuskaičiuotas, nes avarija nesibaigė ir vis dar tęsiasi. Kada japonai sugebės sutvarkyti Fukušimą taip, kad į aplinką nebūtų metami radioaktyvūs teršalai - niekas nežino, nes informacija slepiama ir gražinama. Be to – kaip nustatyti ar vargšas žmogelis numirė kančiose nuo vėžio dėl to, kad gavo radiacijos dozę iš Černobylio, Fukušimos ar kitos AE, ar dėl to, kad tokia jo genetika? Kažkodėl labai jau daug žmonių dabar Lietuvoje miršta nuo vėžio. Aišku – surišti tai su Černobyliu niekaip neįmanoma ir jeigu jūs teigsite, kad radiacija sveikatai nekenkia, aš su Jumis nesiginčysiu.
Norėčiau pasiūlyti realų indėlį į AE saugumą – paklauskime kiekvieno AE statybos šalininko ar jis pats važiuos į VAE likvidatoriumi, jeigu įvyks avarija. Visus nuodugniai surašome ir turėsime daug likvidatorių, jeigu prireiktų. Aš esu AE priešininkas ir prisipažįstu, kad likvidatoriumi nebūsiu, o iš karto pabėgsiu „kur akys mato“.
Dar norėčiau pasidalinti su Jumis ir kitais potencialiais mūsų disputo skaitytojais savo vizija – kaip mes gyvensime jeigu AE bus pastatyta. Man atrodo (gal aš klystu), kad pastačius AE paaiškės , kad visi žadėti elektros pigumo įrodymai „išgaruos“. O skolos liks. Tuomet teks valdžiai kaip nors priversti varguolius pirkti tą elektrą. Bus įvestos kvotos – pavyzdžiui namas per mėnesį sunaudoja 500kWh, kaina 1 Lt/kWh, sunaudoja 400kWh – 1,2Lt/kWh ir taip toliau. Patirtis jau yra – žiūrėkite kaip tą sėkmingai daro dujininkai. Kadangi aš tikiu tokia ateitimi, tai jeigu tik politikams pavyks prastumti AE projektą, iš karto imuosi priemonių tapti nepriklausomu nuo centralizuotų elektros tiekėjų. Nėra labai sunku tai padaryti, bet tai jau nėra šios diskusijos objektu.
Be to, norėčiau pastebėti, kad AE nėra „žalia“. Tai yra labai ne „žalia“ elektrinė. Jeigu būti tiksliems tai – AE yra tokia elektrinė, kuri gamins elektrą 40 metų, o po to mūsų palikuonys daug daug metų turės išlaikyti šią elektrinę ir keiks jie mus smarkiai.
Vytautas Kabišaitis
