Neįsivaizduoju, ką tikisi apgauti ir nuskriausti sveikatos apsaugos ministras, norėdamas atimti iš žmonių teisę gydytis ir gauti ligonių kasų kompensacijas privačiose klinikose. Atrodo, kad jis bando žmonėms įteigti vaizdą, kad privačiose poliklinikose lankosi tik sveiki turtuoliai, o jau valstybinėse – tai visi seni sergantys vargšai....
Deja, bet negaliu savęs priskirti prie pasiturinčiai gyvenančių ir juo labiau šiai kategorijai nepriklauso mano pensinininkai tėvai, kurių vienas serga diabetu, o kitas yra turėjęs širdies infarktą. Tikriausiai ministras nustebtų sužinojęs, kad ir jie, ir aš gydomės privačioje klinikoje. Lankomės čia gana dažnai, nes turime lėtinių nepagydomų ligų, kuomet reikia nuolat sekti sveikatos būklę, kad liktum gyvas ir išvengtum komplikacijų. Ir patikėkite, padarėme tai savo noru, esame patenkinti ir čia nesijaučiame diskriminuojamais ar antrarūšiais.
Niekada tiek gerų žodžių negalėjau pasakyti apie buvusią polikliniką. Anksčiau ištisai eidavau ten ne tik dėl savo sveikatos problemų, bet dar ir savo tėvus kaskart lydėdavau, nes reikdavo pastovėt už juos, kadangi vyresnio amžiaus žmonėms dėmesio išsireikalaut nelengva.
Galiausiai persiregistravau į privačią kliniką. Įkalbinėjau ir savo tėvus, bet jie laikėsi įsikibę tų gandų, kad pas privatininkus eina tik verslininkai visokie. Ir kadangi jie turi rimtesnių bėdų su sveikata, tai neva privačioj įstaigoj turbūt arba išvis nenorės užsiimt su pensininkais, arba bus neįmanoma išsimokėti už paslaugas. Tai pasisekė, kad vieną dieną jie apie tai įsikalbėjo su savo kaimynais, kurie irgi pensinio amžiaus ir jau labai seniai lankosi privačioje klinikoje prie namų. Tėvai kažkaip įsidrąsino ir persirašė pagal jų rekomendaciją pas tą pačią gydytoją. Kai grįžo iš po pirmo vizito, tai juokavo, kad gali tikrai pasijaust „poniškai“, nes viskas moderniai įrengta, sesutės malonios ir t.t. Jie kažkaip įsidrąsino pamatę, kad ten niekas neskirsto tavęs pagal tai, ar tau tik sloga, ar invalidumo grupė, ir kad eina ten pradedant mamomis su mažais vaikais, baigiant senukais.
Kažkaip neramu, kad tie žmonės Lietuvoje, atrodo, yra įpratę jaustis pastumdėliais ir nereikalingais. O jeigu sužino, kad kažkur gali sulaukti dėmesio ar kokios kokybiškesnės paslaugos, tai iškart įsivaizduoja, kad nebeišsimokės už tai. Kai pradėjau lankytis savo šeimos klinikoje įsitikinau, kad ne tik „ponai“ gali sulaukti prideramos sveikatos priežiūros.
Aš jaučiuosi labai dėkinga tiems kaimynams, kad jiems pavyko atverti akis mano tėvams. Dabar jų dienos, nepaisant negalavimų, tikrai šviesesnės. Nereikia užkibti už gandų ir užsipulti privačių šeimos klinikų, jeigu nežinote, kad daugeliui paprastų žmonių tai tikras išsigelbėjimas. Turbūt yra daugiau tokių įsibaiminusių žmonių, kurie kaip ir mano tėvai, su rimtomis sveikatos problemomis. Tai jais ir bandoma manipuliuoti.
Manau, kad mano šeimos pavyzdys tai tikrai nėra jokia išimtis. Daug mano aplinkos pažįstamų yra prisiregistravę privačiose gydymo įstaigose, gydosi privačiose poliklinikose ir yra laimingi dėl daugelio priežasčių: nes patogiau, arčiau namų, patinka gydytojas, nenori stumdytis eilėse poliklinikų koridoriuose, nesmagiai jaučiasi kaišiodami pinigus gydytojams į kišenes ir taip toliau.. Tikriausiai, dar daug motyvų ir pas kiekvieną žmogų tos priežastys skirtingos...
Tačiau aš norėjau pasakyti, kad privati medicina mūsų laikais gydo tikrai ne tik sergančius pasiturinčius, kaip bandoma įteigti, bet taip pat ir paprastus normalius žmones. Ir dažnai privatininkai tai daro atsakingiau už valstybininkus.
