Nuo rytojaus pradėsiu sportuoti. Mesiu rūkyti. Nebevalgysiu po 18 valandos. Daugiau laiko skirsiu užsienio kalbų mokymuisi. Eisiu anksčiau miegoti. Labiau pasitikėsiu savimi. Ir ko tik mes sau nepažadame pradėti daryti nuo rytojaus, kitos savaitės, ypač Naujųjų metų. Kaip manote, kiek tokių pažadų būna įgyvendinti? Anot psichologės, psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, 12 procentų. Kodėl?
„Liaudies išmintis byloja: ką gali daryti tuoj, niekad nepalik rytojui. Nepaisant to, labai daug žmonių pažadus sau linkę atidėti. Pirmiausia dėl to, kad taip lengviau psichologiškai – juk kažką daryti reikia pradėti ne nuo šiandien. Taigi dažnas pagalvoja, kad dar yra laiko, kad jis yra laisvas nuo įsipareigojimų“, – pagrindinę atidėliojimo priežastį įvardija G.Petronienė. Psichologės teigimu, jei įmanoma pažadų neatidėti, geriau taip ir elgtis. Tačiau kartais būtina apsiprasti su priimtu sprendimu ir leisti sau kelias dienas pasidžiaugti tuo, ko ketinama atsisakyti: cigaretės, saldumynų ar, priešingai, pradėti daryti – daugiau mokytis, būti fiziškai aktyvesniems. „Kad ir kaip ten būtų, neverta tikėtis, kad išaus rytojus, ateis pirmadienis, o kitais metais gyvenimas savaime pasikeis. Kai žmogus nieko nedaro, jo gyvenimas linkęs natūraliai judėti degradavimo linkme“, – teigė G.Petronienė.
Pasak psichologės, kai žmogus laužo pažadus, duotus kitiems, tai gali turėti įtakos tarpusavio santykiams. Tuo tarpu neįvykdžius pažadų sau, dažniausiai nieko baisaus neįvyksta. „Dauguma ima sportuoti, kai sutrinka jų sveikata, alkoholikas nustoja gėręs, kai pasiekia dugną. Bet ar reikia laukti, kol prieinama kritinė riba? Savaime suprantama, kad ne. Pailsėjęs, norintis kažko išmokti, patirti ar sužinoti asmuo kelia sau naujų tikslų ir jų siekia, tačiau jei žmogus yra „pribaigtas“ kasdienybės, jo didžiausias troškimas yra nuo visko atsiriboti, pailsėti. Tai natūralu. Kiekvienas pokytis reikalauja laiko ir jėgų, todėl norint pradėti jį įgyvendinti, pirmiausia reikia sudaryti tam veiksmui tinkamas sąlygas“, – aiškino G.Petronienė.
Kad sprendimai, padėsiantys pagerinti gyvenimą, nebūtų užmiršti, galima įsivesti priminimų į telefoną, matomose vietose priklijuoti lapelių su sau duotais pažadais. Tokie paprasti techniniai dalykai programuoja pasąmonę taip, kad visi ketinimai būtų žūtbūt įvykdyti. „Prisiminti, kas pasižadėta, gali padėti ir aplinkiniai. Ypač tai svarbu moterims. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pažadą sau lengviau įgyvendinti tada, kai apie jį žino didelis skaičius žmonių. Tokiu atveju varomąja jėga tampa baimė nuvilti kitus ar apsijuokti“, – pasakojo psichologė.
Tikimybę, kad pažadas sau tikrai bus įvykdytas, padidina ir tai, jei naują veiklą pavyksta „išlaikyti“ ne mažiau nei tris savaites, nes tada tai, kas daroma, virsta įpročiu. „Tęsti pradėtus dalykus kartais yra ne mažiau sunku, nei juos pradėti. Trukdžiais gali tapti problemos darbe ar moksluose, ligos, įvairūs nesutarimai su artimais žmonėmis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad kelerius metus sėkmingai vykę dalykai sužlunga, nes žmogus patiki savo sugebėjimais ir atsipalaiduoja. Ne veltui vairuotojai daugiausia klaidų ima daryti praėjus 2–3 metams, o ne pradėję vairuoti. Kaip tokiu atveju elgtis? Stengtis nesureikšminti „paslydimo“, iš naujo susikaupti ir vėl prisiversti tęsti veiklą“, – aiškino G.Petronienė.
Kaip teigia vaistininkė Zita Janušauskienė, atidėliojami darbai, pažadai sau žmogui paprastai „kainuoja“ žymiai daugiau energijos ir dvasinių jėgų, nei tie, kurie padaromi iš karto, ilgai nedelsiant. „Visa tai be jokios abejonės turi įtakos fizinei sveikatai, dėl to žmogų dažniau puola įvairios ligos, negalavimai. O kuris iš mūsų norime sirgti? Nė vienas. Pastaruoju metu sulaukiame labai daug žmonių, kurie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, nerimu, įtampa. Šios būsenos išprovokuoja organizmo gyvybinių funkcijų sutrikimus, skatina lėtinių ligų paūmėjimą“, – neslėpė vaistininkė.
Pasak G.Petronienės, norint, kad išsikeltas tikslas ar pažadas būtų iš tiesų įgyvendintas, labai svarbu, kad jis būtų konkretus ir vienas. „Jei žmogus sau prisižada per daug dalykų, dažniausiai nepadaro nė vieno. Pažadas turi būti ne per didelis, o realiai pasiekimas, todėl reikia mokėti pasidžiaugti ir mažu rezultatu. Pavyzdžiui, studentas tikrai nesės prie mokslų nuo pirmos sesijos dienos. Tačiau gali sėsti likus trims dienoms iki egzamino, o ne paskutinę naktį, kaip buvo įpratęs. Bet svarbiausia – pažadas turi būti be išlygų. Jei nenueisi sportuoti, nes blogai išsimiegojai ar buvo bloga nuotaika, tai sportui jau galas, juk kiekvieną kartą gali atsirasti kita nepalanki sąlyga. Todėl svarbu iš anksto apgalvoti, ką darysite, jei apims bloga nuotaika“, – tvirtino psichologė.
