Turbūt niekas nesitikėjo, kad puponautai sugrįš. Pirmas jų atvykimas masiškai užbūrė tiek vaikučius, tiek jų tėvelius, taip tarsi įnešdamas skaidrumo į pilką kasdienybę. Puponautus skraidina Lietuvos didysis erdvėlaivis, kuris jau dabar orientuojasi į mažuosius pyplius kaip savo būsimus vartotojus. Nepaprastai įžvalgūs šio erdvėlaivio gyventojai negyvena šia diena – jie deda visas pastangas, kad užsitikrintų vartotojus ateičiai.
Verslumas ir „puponautas” kaip tikslinis vartotojas
Ar kada nors pagalvojote, kad didžiąją savo laiko dalį mes mąstome, elgiamės, dirbame, kryptingai veikiame vien todėl, kad taip daro visi. Visuomenėje masiškai paplinta idėja, tam tikro dalyko pirkimo bumas, tam tikro reiškinio išpopuliarėjimas, kurie, paprastai tariant, gali būti pavadinti „mada”.
Visuomenėje masiškai paplinta idėja, tam tikro dalyko pirkimo bumas, tam tikro reiškinio išpopuliarėjimas, kurie, paprastai tariant, gali būti pavadinti „mada”.
Tokia visuomenė yra pati geriausia rinka verslui. Toks išpopuliarėjimas remiasi principu „reikia visiems, reikia ir man!”. Šį principą galime pritaikyti ir puponautų manijai, o visa tai patvirtina faktas, kad jie grįžo! Štai pirmajame etape dauguma tėvelių patys buvo šio žaidimo dalyviais – aktyviai rinko puponautų kolekcijas, ieškojo pamestų puponautų per socialinius tinklus (ieškojo jų taip, kaip ieškoma tikrųjų mūsų planetos gyventojų), o galų gale graudžiai atsisveikino, kai puponautai išvyko...
Ar tada gerieji tėveliai kažko pasimokė iš šios psichozės? Tie, kurie pasimokė, su siaubu dabar laukia antrojo etapo. Taip, laukia būtent su siaubu, nes jau įžengus žingsnį į šį užburtą ratą kartais nebėra žingsnio atgal...
Retkarčiais žmonės gauna ir skaudžias pamokas iš tokių psichozių – nekilnojamojo turto burbulas, nekokybiškų kinietiškų prekių pardavimas per internetinius portalus neva dvigubai ar net trigubai mažesnėmis kainomis, farmacininkų interesai įbauginti ir taip padidinti pardavimus ir t.t.
Ką mes perkame?
Yra tokia labai sena pasaka: „Buvo metas, kai vienas kupranugaris kainavo net 10 grašių ir buvo labai vertinamas. Paskui atsirado daugiau kupranugarių, ir vienas jų kainavo tik 1 asprą. Tačiau jau nebuvo pirkėjų”.
Ar mes perkame tiesiogiai puponautą? Ar tikrai mūsų vaikui toks įdomus spalvotas plastmasinis rutulas išsprogusiomis akimis? Ne, jis įdomus tik todėl, kad šią žinią skleidžia populiariausias prekybos tinklas, todėl, kad patys tėvai tampa šios pirkimo manijos „įkaitais”. Tėvai, patys to nesuvokdami, skatina mažuosius padaužas tapti bandos dalimi. Bandos, kurios vadovai suinteresuoti materialine nauda. Ar jūs norite, kad ir toliau jumis naudotųsi? Ar jūs ir toliau norite būti „puponautu”?
Ne paslaptis, kad žmogaus egzistencija apskritai paremta lyginimusi su kitais. Maži vaikai mėgdžioja savo tėvelius, vėliau bendraamžius. Paaugliai turi savo atitinkamus autoritetus, į kuriuos nori būti panašūs. Deja, labai dažnai tas autoriteto suvokimas būna ganėtinai iškreiptas nesubrendusiai asmenybei, ypač jei jo nėra ir šeimoje. Bet juk žmogus auga, bręsta ir pasiekęs brandą jau gali mąstyti pats?
Ar pirktumėte prekę jei negautumėte už ją puponauto?
Ką jūs galite dabar padaryti? Mokėti keletą litų už kelių centų vertės plastmasės gabalą? Ar pirktumėte prekę jei negautumėte už ją puponauto? Ne? Tuomet pagalvokite, kad kiekvienas plastmasinis žaisliukas jums realiai ir kainuoja tuos kelis litus.
Kas jau kas, bet darželio auklėtojos tikrai netrokšta patalpinti šių ateivių savo darbinėje aplinkoje. Šimtai išsimėčiusių spavotų ateivių po stalais, kėdėmis ir žaislais, klykiantys mažieji jų gerbėjai ir nušilusios auklėtojos, bandančios lazdele atsiridenti rožinį puponautą – toks štai vaizdas buvo pirmajame etape. Ar sudėtinga susirinkimo metu aptarti šitos psichozės teikiamą naudą ir tiesiog uždrausti juos neštis į darželį?
Kai kas gali sakyti – kam čia taip sureikšminate, juk tai tik paprastas žaisliukas. Taip, žaisliukas, bet jūs nesuprantate, kad čia slypi pirmasis žingsnelis to, kad jūsų vaikas tiesiog negebės kritiškai mąstyti ir atsirinkti jam tikrai naudingus dalykus.
Kritinis mąstymas – kas tai?
Kritinis mąstymas yra svarbus žmogaus egzistencijos pagrindas. Anot Gudžinskienės (2000), kritinis mąstymas - tai sudėtingas procesas, prasidedantis informacijos suvokimu ir pasibaigiantis sprendimo priėmimu. Kritiškai mąstyti - tai priimti idėjas ir ieškoti jų prasmės, lyginti su priešingais požiūriais, kurti įtikinamas sistemas joms pagrįsti ir remtis šiomis struktūromis savo veikloje. Taigi gebėjimas kritiškai mąstyti padeda lengviau prisitaikyti prie šio amžiaus poreikių bei tinkamai įvertinti situaciją ir priimti naudingus sprendimus.
Bėda ta, kad Lietuvoje labai trūksta švietimo šia tema. Paskutiniai literatūriniai šaltiniai apie kritinį mąstymą randami tik parašyti prieš gerą dešimtmetį. Tuo tarpu užsienio šalyse labai daug dėmesio skiriama kritinio mąstymo ugdymui jau netgi darželyje. Mūsų vaikai nuo mažų dienų auga tiesiog būdami bandos dalimi, o ne savimi.
Būti ar nebūti „puponautu”?
Tai, ką mes galime kiekvienas dėl savęs padaryti, tai tiesiog paklausti – ar mums tikrai to reikia, ar mums įdomu ar mes tiesiog įsitraukiame, nes visi taip daro. Žinote, jei ir nereikia jums iš tiesų tų tuščių muilo burbulų ar mados klyksmo, tai ne taip lengva suvokti, kai tiek metų „verdi viename katile”, o vieną dieną suvoki – tai buvau ne aš, tai nebuvo mano... Bet juk mes patys pasirenkame savo rolę gyvenime, o gal puponauto rolė visai tinka? Nes juk kandidatuoja į ją pusė Lietuvos?
