Žinau, aiškiai, nuo ko pradėti. Pradėsiu nuo Sigito Gedos šedevro, eilėraščio. Iš Testamento II.
Bus ruduo, ūžaus vėjai baisiausi ,
Nusiaubta bus žolė ir giria,
O aš vienas gulėsiu po kriauše ir šnabždėsiu: ,,Manęs čia nėra!“
Tu praversi duris, pasiklausi...
Vieversėlis, birželis, audra...
O aš tyliai gulėsiu po kriauše
Ir šnabždėsiu: ,,Manęs čia nėra!“
Bus pavasariai patys gražiausi,
Jūra bus kaip ir šiąnakt žydra,
O aš vienas gulėsiu po kriauše
Ir šnabždėsiu: ,,Manęs čia nėra!“
Ką noriu pasakyti? Viskas labai paprasta. Ar kas gali prisiminti, kas, koks užrašas yra ant 2 eurų lietuviškos monetos briaunos? Galit? Na?
Gal tik pirmą žodį. Kažkas, atrodo, apie vienybę. O kiti du žodžiai? Neprisimenat? Aš irgi. Neprisimenu. Vėlgi. Ką noriu pasakyti. Yra tokia istorija.
Graikijoje, yra šulinys toks. Nuo senų senovės visi žino, jog ten, į tą šulinį visi mesdavo pinigus. Nes ten gyvena ne bet kas, o Delfų orakulas. Mesdavo ten, į tą šulinį sidabrinį pinigą ir laukdavo Delfų orakulo vizijų ar apreiškimų. Apie praeitį, dabartį, ateitį – kas buvo, kas yra ir kas bus.
Bet tai dar ne viskas. Pagal legendą, to šulinio dugne, dar yra tokia upė. Ir ten valtininkas su savo valtimi per tą upę perkelia. Kur? Legenda sako, kad į Mirusiųjų pasaulį. Ir mirus žmogui, jis atsiduria ten, to šulinio pačiam dugne, prie tos upės. Ir valtininkas priplaukia. Tada prie jo. Valtininkui tada tas mirę žmogus ir susimoka. Už ką? Ogi už perkėlimą. Kur? Į Mirusių karalystę. Ne kūno, o jo sielos.
Tai va. Mintis mano labai paprasta. Susieti materialumą, pinigus su Europos kultūra. Ir, mano giliu įsitikinimu, užrašas ant tos briaunos lietuviškos dviejų eurų monetos ir aukščiau išdėstyta legenda ir atstovautų Europos ir Lietuvos kultūrą. O užrašas ant lietuviškos 2 eurų monetos briaunos būtų toks.
Tai žodžiai, iš Sigito Gedos šedevro, aukščiau pateikto. Iš eilėraščio Testamentas II. Manęs čia nėra.
Ir tai dar ne viskas. Dar buvo ir yra toks senas Senovės graikų paprotys. Mirus žmogui, kur kaklas, kur kaklo duobutė yra, uždėti velioniui pinigą. Kad valtininkui už perkėlimą į Mirusiųjų pasaulį galėtų susimokėti.
Todėl. Jeigu tie Sigito Gedos trys žodžiai būtų – manęs čia nėra – ant tos 2 eurų monetos – mes taip pat galėtume tą paprotį perimti ir vykdyti. Manau, tai būtų puikus paprotys. Nors pinigą, ko gero, galima būtų ir į kišenę įdėti. Velioniui. Netgi, sakyčiau, tai būtų geras Lietuvos indėlis į Europos kultūrą. Priminimas jai, apie ją pačią.
Tai ar prisimenat, kas yra dabar užrašyta ant 2 eurų lietuviškos euro monetos? Ne? Aš irgi.
Ir dar ne viskas. Man prie širdies, dar vienas Sigito Gedos eilėraštis.
Didysis iškeliavimas su Loke
Šalta? Ne.
Liūdna? Ne.
Ką galvoji?
Kad išplauksiu
Valtimi sidabrine
Dieną? Ne.
Naktį? Ne.
Kai žydės lelijos baltos
Kuršmarėj ir Nemune.
Verksi? Ne.
Juoksies? Ne.
Aš tavęs atplaukiant lauksiu
Valtimi sidabrine
Tai va. Ir tai būtų lietuviškas euras, ir dar, su nuostabia istorija.
Bet tai tik galėjo būti nuostabi lietuviškos 2 eurų monetos istorija.
Su užrašu ant jos briaunos –
manęs čia nėra
2014 05 23
