Šis straipsnis – tai pusę metų Rumunijoje trukusio EST (Europos Savanorių Tarnyba) projekto „URBAL“ refleksija mano, kaip šio projekto savanorio, akimis.
Sveiki, mano vardas yra Vytautas ir aš esu vienas iš savanorių, dirbusių URBAL projekte Rumunijoje. Šis projektas buvo mano pirmoji tokio pobūdžio patirtis, tad mano lūkesčiai nebuvo labai dideli. Man buvo džiugu gauti šią galimybę įsitraukti į projektą, gyventi užsienyje, pažinti svetimą kraštą bei ugdyti savo profesinius, kūrybinius ir socialinius įgūdžius. Projektas buvo nukreiptas į vietos bendruomenę Oradea mieste, kuriame mes – keturi savanoriai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Prancūzijos – buvome atsakingi už renginių, susijusių su miesto kultūra, organizavimu bei vykdymu. Tai apėmė renginius atliekų perdirbimo, gatvės meno, fotografijos, muzikos, kultūros paveldo temomis ir savanoriavimą dienos centre žmonėms su protine negalia. Organizavome kūrybines dirbtuves, dokumentinių filmų peržiūras, paskaitas, istorinius turus, konkursus, koncertus bei kitus renginius.
Projekto metu turėjau galimybę pažinti save ir atradau naujų savo savybių ir gebėjimų, taip pat patobulinau savo socialinius ir darbo komandoje įgūdžius. Savanoriaudamas dienos centre sutrikusio intelekto jaunuoliams įgijau vertingos patirties, kuri bus labai naudinga mano socialinio darbuotojo karjerai. Buvau atsakingas už visų projekto renginių įamžinimą, tad pažengiau kaip fotografas, o tai vertinu kaip labai svarbią patirtį mano asmeniniam tobulėjimui. Taip pat atradau save grafinio dizaino srityje, nes buvau atsakingas už visų projekto renginių reklamą – afišų, logotipų, skrajučių projektavimą. Daug sužinojau apie Rumuniją, nes turėjau galimybę pakeliauti ir pamatyti šią šalį ir jos kultūrą iš arčiau. Vietiniai gyventojai, dalyvaujantys projekte taip pat reiškė didelį norą mus supažindinti su jų kultūra. Projekto tema buvo taip pat naudinga norint susipažinti su Rumunija, nes kai kurie įvykiai buvo skirti istorijai ir kultūros paveldui. Pusmetį gyvendamas Rumunijoje aš pamačiau ką reiškia gyventi užsienio šalyje bei susidurti su skirtingomis kultūromis, nes turėjau progos gyventi kartu su trimis kitais savanoriais iš kitų šalių.
Apibendrinant, šis projektas buvo sėkmingas, mums buvo suteikta daug erdvės plėtoti savo idėjas ir organizuoti norimus reningius, jei tik jei tilpdavo į didelius projekto rėmus. Įgijau daug renginių organizavimo ir vedimo patirties, patobulėjau kaip fotografas, atradau save reklamos dizaine, išmokau geriau dirbti grupėje. Man taip pat buvo be galo malonu turėti galimybę dirbti dienos centre su sutrikusio intelekto jaunuoliais, nes tai mane asmeniškai praturtino ir davė neįkainojamos profesinės patirties. Remdamasis čia aprašyta savo patirtimi galiu drąsiai pasakyti: jei domitės savanoryste užsienyje – nedvejokite, susiraskite patinkantį projektą ir pasinerkite į spalvingų nuotykių, vertingos patirties ir pasinaudokite šia pukia galimybe.