Besikeičianti visuomenė formuoja švietimui naujus uždavinius. Šiuolaikiniam žmogui neužtenka įgyti žinių ir išmokti jas taikyti praktiškai, jis turi turėti kompetencijų, kurios leistų aktyviai dalyvauti gyvenimo įvykiuose, turėti savo nuomonę, numatyti pokyčius, mokėti pasirinkti, kurti. VERSLUMAS – viena iš pagrindinių kompetencijų, leidžiančiu tai pasiekti.
Dabar vis dažniau kalbama apie verslumą, jo svarbą visuomenėje, tačiau ar visi suvokiame, kas yra verslumas ir koks jo tikslas mokykloje? Ar manote, kad tai tapatu verslo kūrimui? Verslininko savybių ugdymui? Tik pasitikrinu, nes didžioji visuomenės dalis nejaučia skirtumo tarp verslumo ir verslo. Juk verslumas įgyja daug platesnę reikšmę. Tai siekimas naujų idėjų, projektų įgyvendinimo, t.y. sugebėjimas sėkmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą. TAI YRA MĄSTYMAS IR VEIKIMAS. Verslumas reikalingas kiekvienam visuomenės nariui, jeigu jis tik nori dirbti ir užsidirbti. Verslumu pasižymintis žmogus ieško galimybių ir jas išnaudoja, imasi iniciatyvos pakeisti situaciją, prisiima atsakomybę, tai – ką asmuo pradeda ir padaro iki galo, imdamasis pamatuotos rizikos, vadovaujasi sveiku protu.
Verslumo ugdymo svarba mokykloje tampa neginčijama. Puiku, kad tai vienas iš mūsų švietimo politikos uždavinių. Mokyklos lygmeniu verslumo mokymo tikslas – nukreipti mokinių elgesį sąmoninga verslumo įgūdžių įgijimo linkme. Mokykloje turėtų būti ugdomas jaunas žmogus, gebantis savarankiškai spręsti problemas, dirbti komandoje, mokantis planuoti, analizuoti ir įsivertinti savo veiklą, nebijantis apgalvotai rizikuoti bei priimti sprendimus, aktyvus, ryžtingas, kūrybingas, pasitikintis savimi ir tikintis savo darbų sėkme.
Džiugu, kad tokio žmogaus ugdymui jau pradėta kurti ir diegti atitinkama, verslumą ugdanti, aplinka: aktyvios, savarankiškos mokinio veiklos ir savianalizės skatinimas, mokymasis per veiklą, aktyvių mokymo metodų taikymas, realių problemų sprendimas, darbas grupėse, individualių mokinio įgūdžių vystymas, mokytojo kaip konsultanto ir pagalbininko vaidmuo. Verslumo ugdymas, integruojant į jį visus mokomuosius dalykus bei popamokinę veiklą, turėtų tapti vienu iš prioritetiniu mokyklos tikslu, kurio pagalba būtų išstumti tradiciniai mokymo metodai, nuo kurių nedrįsome nutolti, ir pamokos tapo vienodos, nuobodžios, o, svarbiausia, nemotyvuojančios.
