„Savo gyvenime esu sutikęs daug gydytojų – tiek dirbančių privačiai, tiek valstybinėse įstaigose. Tačiau tokio kaip J.Dovydaitis pažinti dar neteko“, – kalba K.Jablonskas.
Kai susiduri su liga, tampi labai pažeidžiamas. Tada kaip niekada svarbi ne tik profesionali pagalba, bet ir žmogiškas dėmesys. „Abu šiuos dalykus gavau J.Dovydaičio konsultacijoje. Tai – labai šiltas ir geranoriškas gydytojas. Įžengęs į jo kabinetą pasijutau lyg atėjęs pas artimą žmogų.
Žmogiškasis faktorius – be galo svarbus.
Konsultacijoje jis geranoriškai leido dalyvauti ir mane atlydėjusiam broliui. Padrąsino patogiai įsitaisyti, o peržvelgęs atsivežtų tyrimų rezultatus ištarė: „Kur jūs buvote anksčiau?“ Tačiau tai skambėjo ne kaip priekaištas, o kaip rūpestis“, – pasakoja K.Jablonskas.
Gydytojas pacientui pasiūlė atlikti pakartotinius tyrimus ir įsitikinti, ar rajono specialistai nesuklydo.
„Jis susisiekė su docentu, kuris turėjo atlikti tyrimą. Patikino, kad labai geras specialistas. Be to, ant lapelio nupiešė planą, kaip tą docentą rasti. Maža to, kelią parodė ir pro langą. Skamba kaip smulkmenos, tačiau jos esant bėdoje labai svarbios“, – pažymi K.Jablonskas.
Į J.Dovydaičio kabinetą grįžęs po tyrimo pacientas buvo supažindintas su rezultatais: „Gydytojas labai kantriai, paprastai ir suprantamai viską paaiškino. Nedelsdamas ėmė registruoti išsamesniems tyrimams pas kitus specialistus, patarė, kaip sveikatą tausoti iki jų atlikimo dienos. Be to, paminėjo, kad galėtų ir dabar guldyti į ligoninę, tačiau esą iš to nebūtų jokios naudos. Tačiau teisę apsispręsti paliko man.“
K.Jablonskas sako dar kartą įsitikinęs, kad dauguma problemų tarp gydytojų ir pacientų kyla dėl nesusikalbėjimo, nesugebėjimo bendrauti: „Žmogiškasis faktorius – be galo svarbus.“
