Šiandien kiekviename žingsnyje sutinkame daugybę sekso. Besišypsančios pusnuogės merginos siūlo pirkti jogurtą, padangas, dešrą, automobilius, kompiuterius ir visa kita, kas, atrodytų, nė iš tolo nesusiję su jokiais lytiniais santykiais. Kiekviename filme gausybė sekso scenų. Įžymybės atvirai pasakoja apie savo naujus pojūčius su eiliniu nauju partneriu. Internete, laikraščiuose, televizijoje žaižaruojančios antraštės ir rėksmingi balsai rėkte rėkia išbandyti visokias sekso naujoves, patirti naujų biologinių pojūčių, išsilaisvinti nuo prietarų, nuo tos atseit atsibodusios moralės. Kartais atrodo, tarsi be sekso niekas daugiau gyvenime neegzistuotų, o partnerių, lytinių aktų ir išmoktų pozų kiekis apspręstu žmogiškąją vertę. Kaip tai atrodo iš perspektyvos jauno žmogaus, brendusio šiuolaikinėje seksualumu persmelktoje aplinkoje?
Atrodo iš tiesų nelabai kaip. Augusiems ankstesnėse kartose, ko gero, sunku suvokti, ką tai daro su jaunais žmonėmis, kokius kompleksus dažnai įvaro jiems. Nuo pat mokyklos girdi, kaip visur rėkia, kad tau reikia daug sekso, daug partnerių, malonumų. Daug jaunų žmonių, dar neturinčių patirties ir supratimo apie gyvenimo prioritetus, tiki tuo. Juk jaunam žmogui reikia būti "kietam", madingam, šiuolaikiškam, seksualiam - kaip tu pritapsi prie draugų rato, jeigu tu nesi seksualus, neatitinki peršamo standarto? Ką žmonės pagalvos, jei sužinos, kad lytinių santykių beveik arba visai neturi? Reiškia, tu esi "forever alone" (amžino vienišiaus, atstumtojo tipažas)! Kas gali būti blogiau, nei būti atstumtuoju?
Ir tada prasideda - vakarėliai, desperatiškos paieškos, gyrimasis vieniems prieš kitus - kokie mes puikūs, kaip mes atitinkame žiniasklaidos suformuotą idealą. O kas sekso neturejo - vos ne pajuokos objektai. Nedrįsk prisipažinti, kad dar neturėjai jo didenybės sekso - būsi sutryptas, sumaišytas su purvais. Visi nori būti madingi, neatsilikti, būtinai gauti to "reikšmingiausio" dalyko gyvenime - sekso, nes priešingu atveju, gyvenimo nėra. Iš kiekvienos reklamos, kompiuterio ar televizoriaus ekrano, laikraščio ar žurnalo puslapio kala į galvą - nuolat, be perstojo, be sustojimo visą parą. Ir taip visa jaunystė praeina vargstant dėl to biologinio organiško malonumo, tetrunkančio vos kelias sekundes. Laikas leidžiamas beieškant, besistengiant, besinervinant ir įsivarant vis didesnius kompleksus, ypač studentiškais metais.
Kaip tai atrodo? Daugybė jaunų žmoniu vargsta, gaišta laiką, laksto į klubus, "džiūsta" pažinčių svetainėse, kad tik gautu sekso. Gaišta laiką mokslų, bendravimo su tėvais, draugais ar artimaisiais, hobių, asmeninio tobulėjimo sąskaita. Ir dažniausiai, aišku, negauna to, ko ieško. Tada įsivaro kompleksus, kad yra nenormalūs, eina pas prostitutes, ieško vyresnių, netgi ištekėjusių, kad tik įrodytų sau ir kitiems savo „kietumą“ ir „normalumą“, nes be sekso tu nesi normalus. Gali buti protingas, apsiskaites, sportuojantis, geros fizinės formos, turintis naudingų ir ugdančių hobių, bet jei sekso neturi - tu juokingas, nevykęs. Tai žiauriai žaloja jaunus žmones. Kas visa tai praėjo, kas augo ir brendo šiais laikais, labai gerai tai žino.
Ateina tokia diena, kai tiesiog pavargsti nuo viso to ir sakai - na ir nereikia man to sekso, jei per jį tiek vargo. Ir tada... Pajunti laisvę. Yra nemažai tokių jaunų žmonių, kurie tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai sveiki, viskas funkcionuoja kaip jauniems ir priklauso, bet jie tiek pasišlykšteję ta masine hiperseksualizuota kultūra, kad bloga jiems nuo tos tuštybės mugės. Juk jei kasdien valgysi pačius skaniausius pyragėlius su kremu - galiausiai vemsi nuo jų. Gyvena be šios fiziologinės sąveikos, ir nemato problemos. Atsikratęs to į galvą įkalto sekso poreikio, pasijunti laisvas. Nereikia nervintis, stengtis sau ir kitiems irodyti kažką, lakstyti, ieškoti partnerių, nerasti, nusivilti, patirti stresą, jaustis nepilnaverčiam (ar nepilnavertei), vargti "kabinant" ir t. t. Nėra - ir nereikia. Daugiau laiko kitiems reikalams, gal būt, žymiai svarbesniems ir produktyvesniems. O sukurti šeimą ir susilaukti vaikų galima ir pradedant ne nuo seksualinės pusės, o nuo bendražmogiškų dalykų - draugiškumo, bendrų interesų, pamažu pereinančių į artimesnę trauką ir tik po to - į seksą. Kad tokiu pagrindu pastatytos šeimos yra žymiai tvirtesnės, pasakys dauguma psichologų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vis dažniau kyla pavydas žmonėms, augusiems laikais, kai „sekso nebuvo“. Atrodo, kai viskas paslaptingiau, kai santykiavimas yra tabu, uždraustas vaisius, nėra aplinkos spaudimo būtinai tureti daug karšto modernaus sekso - tai ir pats tas santykiavimas atrodo įdomesnis, labiau traukiantis. Viskas kažkaip gaunasi natūraliai - žmonės draugauja (pradėdami ne nuo lovos, o nuo žmogiskosios pusės), veda, turi reguliarius santykius, susilaukia vaikų, augina juos. Paprasta, nehipertofuota, laiko patikrinta - taip gyveno kartų kartos iki mūsų. O šiuolaikinis perdėtas seksualinio malonumo sureikšminimas dažnai duoda priešingą efektą - ima vis labiau baidyti.
