Šis amžius vadinamas individualistų amžiumi. Cha... Citriną vadinti saldžia turbūt yra mažesnė nesąmonė. Prieš amžių ar du daugelis žmonių gyveno kaimuose, vienkiemiuose, kur galėdavai bendrauti su artimiausiais kaimynais (t.y. iš gretimo kaimo) arba su savo šeima, kur vyravo visiška hierarchija, tad betarpiško ryšio, santykių, pokalbio, ten negalėjo būti ir bendraudavo tik vakarais.
Jie turėjo erdvę, erdvę savo egoizmui, nors gal ir nežinojo tokio termino. Jie galėjo jaustis ir būti vieni, bet kažkas. Retas kuris matė ar buvo minioje, tad juos nepalyginamai sunkiau valdyti, nepalyginamai sunkiau jiems plauti smegenis, nes kiekvienas dundikas žino – daug sunkiau yra valdyti vieną asmenį, negu minią.
Niekas jiems neplovė smegenų (nelabai kas ir stengėsi), tad jie buvo daug protingesni už mus. Jie buvo nuostabūs individualistai, o mes... Sveikos psichikos žmogui nereikėtų socialinių tinklų, o Facebook‘o vartotojų skaičius artėja prie milijardo (beje, aš irgi turiu profilį). Mes taip norim, trokštam būti grupėje, būti bet kuo, tik kad kolektyve, kad stengiamės pritapti ne tik pametę sveiką protą, bet ir patys save.
