Pirmiausia reikia skirti žemės pardavimo klausimus ir Konstitucijos keitimo klausimus.
Referendumo iniciatoriai manipuliuoja atskiromis Konstitucijos ištraukomis: „suverenitetas priklauso Tautai“, „Lietuvos valstybę kuria Tauta“, „svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu“ ir kt. Jie pamiršta pasakyti, kad Konstitucinis aktas dėl narystės Europos Sąjungoje yra taip pat sudėtinė Konstitucijos dalis, ir pirmosios frazės negali būti aiškinamos atskirai, nepaisant visų kitų Konstitucijos normų konteksto. Konstitucijoje taip pat nustatyta išimtinė Konstitucinio Teismo teisė aiškinti Konstituciją, ir šio teismo aiškinimai yra privalomi. Tokią teisę jam suteikė ta pati tauta, priimdama Konstituciją.
Referendumo iniciatoriai manipuliuoja atskiromis Konstitucijos ištraukomis
Referendumo iniciatoriai siūlo logiškai klaidingą dalyką. Įsivaizduokite Baudžiamąjį kodeksą, kurio viename straipsnyje pasakyta, kad bausmių rūšys yra tik bauda, viešieji darbai arba kalėjimas (po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai). Dabar įsivaizduokime, kad teikiamas BK pakeitimo projektas, kurs nustato, kad už kokį nors nusikaltimą gali būti skiriama mirties bausmė pakariant. Ar toks projektas negriauna Baudžiamojo kodekso struktūros, ar neprieštarauja kitai nuostatai, kad bausmių rūšys yra tik bauda, viešieji darbai arba kalėjimas? Manau, kad prieštaravimas akivaizdus. Todėl nėra prasmės net svarstyti tokį projektą, pirma nepakeitus kito teisės akto, t.y. Konstitucijos. O pagal KT išaiškinimą, mirties bausmės įteisinimas Lietuvoje nebeįmanomas...
Su „žemės klausimu“ prieštaravimas analogiškas. Vienas referendumo iniciatorių neteisus sakydamas, kad jis nesiūlo nieko naujo, tik atstatyti 1992 Konstitucijos 47 straipsnio redakciją. Jis tyčia ar netyčia pamiršta pasakyti, kad ta pati tauta, 2003 – aisiais pritardama narystei ES taip pakeitė Konstituciją, kad 47 straipsnio redakcijos „atstatymas“ įvestų aiškų loginį prieštaravimą į pagrindinį valstybės teisės aktą, kuriame prieštaravimų neturi būti.
Nė vienoje valstybėje – narėje nėra taisyklės, nustatančios ribojimus įsigyti žemę PILIETYBĖS pagrindu
Dabar dėl pačios žemės. Esame ES valstybė – narė. Nė vienoje valstybėje – narėje nėra taisyklės, nustatančios ribojimus įsigyti žemę PILIETYBĖS pagrindu. Toks ribojimas prieštarautų pačios Sąjungos pamatiniams principams. Galima nustatyti ribojimus žemės naudojimui, nustatyti taisykles ūkininko sėslumui, išsilavinimui ir kitokių dalykų. Nedirbamą ar spekuliuojamą žemę galima taip apmokestinti, kad niekam nesinorės turėti dirvonuojančio lauko.
Dabar dėl „baubų“, kad „išveš, iškirs, išgers ar užterš“. Lietuvoje galioja visa eilė įstatymų, kurie reglamentuoja žemės, miškų ir vandenų naudojimą. Ir jie galioja visiems žemės savininkams ir naudotojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar kitokios teisinės padėties. Visiems savininkams galioja įpareigojimai visus leisti maudytis ežeruose, naudotis 15 metrų ežero ar upės pakrantės, grybauti miške. Aplinkosaugos, paveldosaugos ir kiti reikalavimai taip pat.
Referendumo iniciatoriai gąsdina, kad parduodami žemę užsieniečiui mes prarandame teritoriją
Referendumo iniciatoriai gąsdina, kad parduodami žemę užsieniečiui mes prarandame teritoriją. Jie pamiršta pasakyti, kad Konstitucijos nuostatos „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai“ ir „Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje“ niekur nedingo. Jei lenkas ar portugalas nusipirks lauką ar mišką, tai netaps Lenkijos ar Portugalijos teritorija. O visa ten rasta nafta ar skalūnų dujos – vis vien Lietuvos nuosavybė. Tai tas pats, kas vilniečius gąsdinti, kad jei kaunietis nusipirks namą Justiniškėse, tai taps Kauno dalimi....
Linkiu mąstyti kritiškai.
Paulius
