Perskaitęs skaitytojos atsiliepimą apie aviacijos šventę, nutariau išsakyti ir savo nuomonę. Turiu pripažinti, kad ir mus nemaloniai sužavėjo kamščiai Žirnių ir Liepkalnio gatvėse. Iš pradžių manėme, kad ir mes lėktuvų nebepamatysime, nors prie Liepkalnio sankryžos buvome maždaug 12 val.
Sveikas protas leido suvokti, kad kamštį sukėlė šventės lankytojai, ir kad Liepkalnio gatvėje bus ne ką mažesnis kamštis. Į jį lįsti nė neketinome – sankryžoje pasukome į kairę, automobilį pastatėme kažkokioje visiškai tuščioje gatvelėje. Kiek sudėtingiau buvo su nusigavimu į vietą – teko pėsčiomis su kitais kulniuoti tikrai nemažą kelio galą nuo Liepkalnio sankryžos iki šventės vietos.
Pačią šventę aš būčiau linkęs vertinti 6 balais. „Gelbėjimo operacija“ mūsų visiškai nesužavėjo – tai buvo eilinis sraigtasparnių pasisukiojimas ir tiek. Nebuvo nei intrigos, nei veiksmo. Žodžiu, pasienio tarnybos ir gelbėtojai galėjo šiek tiek labiau pasukti galvą – esmė juk sužavėti tuos, kurie stebi jų pasirodymą. Pilotai akrobatai vien tik raitė jau seniai žinomas mirties kilpas, nei kiek nepriartėdami arčiau publikos ir neparodydami nieko naujo - tai irgi nuvylė.
Taip pat, ultralengvi lėktuvėliai bei „kukurūznikas“ turėjo progą parodyti ką nors įdomaus, bet, deja, ja nepasinaudojo. Ypač nepatiko maitinimo paslaugos – teko daugiau nei pusę valandos kepti eilėje, kad nusipirktum buteliuką vandens. Žinoma, nesupratau ir žmonių, kurie esant 30 laipsnių karščiui kirto keptas dešreles su kopūstais, na bet čia gal toks principas – jei nori keptos dešrelės – turi įrodyti lojalumą jai, pats kepdamas saulėje.
Šiaip ar taip, labai įspūdį paliko šniokščiantis sklandytuvas, skraidantis aplinkui. Visai patiko ir malūnsparnio pasirodymas, kai pilotas pagaliau susiprato iš kilometro aukščio leistis žemiau ir tada savo manevrais sužavėti žiūrovus. Tačiau labiausiai sužavėjo Jurgio Kairio pasirodymas su zebrą primenančiu lėktuvu – tai tikrai buvo didelis šventės pagyvinimas, Jurgis žino, kad jo pasirodymas skirtas ne jam pačiam, o jį stebinčiai publikai, tad jodinėdamas ant savo „zebriuko“ tikrai nusipelnė simpatijų.
Šventei daug akcento pridėjo ir visai greta kylantys ir besileidžiantys keleiviniai laineriai, kurių uodegos lyg ryklių pelekai vis išlįsdavo iš už kalvelės – pajutome, kad šventė tikrai aviacijos. Pasibaigus renginiui, ėmėme sukti galvą, kaip čia nekulniuoti du kilometrus atgal iki mašinos. Laimė, į stotelę šalia kelio kaip tik atvažiavo maršrutinis autobusas, kuriame buvo beprotiškai maloni vėsuma. Gaila, kad šventės organizatoriai nesuorganizavo kokio nors nedidelio autobuso su švyturėliais ar policijos palyda, kuris, pavyzdžiui, pajudėtų nuo Liepkalnio sankryžos ar kurios nors kitos vietos ir, aplenkdamas kamštį, atvažiuotų į renginio vietą – taip būtų nepalyginamai patogiau, nei dusti kamštyje važiuojant į šventę, be to, tai lankytojams suteiktų išskirtinumo, o ir pinigėlių į kišenę už, pavyzdžiui, 5–8 Lt kainuojančius bilietus įkristų.
Taigi, reziumuojant – šventės rengėjai pastangų šiek tiek mažokai įdėjo, tačiau, nepaisant to, šventė patiko. Labai norisi tikėtis, kad kitais metais kamštyje nebeteks stovėti, ištroškus aptarnavimas bus puikus, o ir pasirodymus stebėsime aikčiodami iš susižavėjimo.
