Visi esam matę daug serialų, kaip dirba priėmimo skyrius, kaip greitai ir operatyviai suteikiama pagalba. Tačiau Lietuvos realybė skiriasi kaip diena ir naktis nuo tų serialų. Papasakosiu jums istoriją apie Onytę ir Marytę.
Onytei ir Marytei pradėjo skaudėti pilvą. Ir viena, ir kita atvyko į skubios pagalbos skyrių, abi skundėsi pilvo skausmais. Buvo 8 val ryto. Onytę apžiūrėjęs gydytojas pamatė, kad jos oda drėgna, prakaituota, o kvėpuoja ji 25 kartus per minutę, jos širdies susitraukimų dažnis – 100 kartų per minutę, ji karščiuoja (šiuo metu 39 C), pilvas kietas. Gydytojas iš laukimo salės Onytę paguldė į priėmimo kambario lovą, užsakė visus reikalingus tyrimus, pakvietė kitą gydytoją konsultantą.
Tada pasikvietė į kabinetą Marytę. Marytei irgi skaudėjo pilvą, ji kvėpavo 12 kartų per minutę, jos širdies susitraukimų dažnis buvo 70 kartų per minutę, ji karščiavo, buvo 37,3C. Gydytojas paėmė reikalingus tyrimus ir paprašė Marytės palaukti laukimo salėj (kur sėdi visi ligoniai, atvykę i priėmimo skyrių), kol bus jos tyrimų atsakymai.
Tuo tarpu atėjo Onytės tyrimai, jie buvo labai blogi ir gydytojas konsultantas Onytę skubiai išvežė operuoti. Jau buvo 10 val ryto.
Atėjo ir Marytės tyrimų atsakymai, jie nebuvo idealūs, bet ir nieko ūmaus neparodė, todėl Marytės buvo paprašyta dar palaukti, kol ją apžiūrės gydytojas konsultantas.
Jau buvo 13 val dienos, kai gydytojas konsultantas baigė operuot Onytę ir skubėjo į priėmimo skyrių apžiūrėt Marytės. Atėjus į priėmimo skyrių, greitoji medicinos pagalba atvežė Juozuką iš avarijos, todėl gydytojui konsultantui teko vėl eiti operuoti.
Jau buvo 15 val dienos, Marytė vis dar laukė laukimo salėj, jos nuotaika jau buvo nelabai kokia, juk jai skaudą pilvą, o ji gydytojo laukia jau 7 valandas! Tuo tarpu Onytė jau po operacijos atsibudo ir džiaugėsi, kad pasveiks.
Gydytojas konsultantas, 17 val baigęs teikti pagalbą Juozukui, skubėjo į priėmimą pas Marytę. Nuo šios vietos galimi 3 variantai:
a) gydytojas konsultantas apžiūrėjo baisiai piktą Marytę (aš irgi būčiau siaubingai pikta pralaukus 9 valandas gydytojo) ir, išrašęs vaistukų nuo skausmo, ekomendavo toliau tęsti gydymą pas savo šeimos gydytoją.
b) gydytojas konsultantas nerado Marytės priėmimo kambario salėj, nes Marytė jau buvo siaubingai įpykusi, ir savo kojom išėjo namo, ir dabar kaimynėm pasakoja kokie siaubingi daktarai dirba ligoninėj, arba rašo piktus komentarus delfyje.
c) gydytojas konsultantas apžiūrėjo Marytę, bet nieko blogo nerado, tada Marytė kyštelėjo jam banknotėlį į kišenę, ir sako: „Daktarėli, bet jei gulėčiau ligoninėj, man būtų geriau.“ Gydytojas pagalvojo, kad jo alga maža, gal visai nieko būtų prisidurti – paguldysiu į tą skyrių, nes važinės čia kasdien kitaip. Na ir paguldė tą Marytę į skyrių. O paskui Marytė išėjus iš ligoninės pasakoja kaimynėm: matai tie daktarai kokie kyšininkai, kol nedaviau pinigų tai net nežiūrėjo į mane, galėjau tam priėmime ir numirti.
Na o pabaigai mielieji, tai reiktų vis dėl to žinoti, kas yra toji pirmoji skubi pagalba, ir ar tikrai jums jos reikia, nes Marytė turėjo pas savo šeimos gydytoją gydytis, o jei ją atsiuntė šeimos gydytoja, tai vadinas nekompetentinga pastaroji arba reikejo su siuntimu pas gydytoją konsultantą ambulatoriškai kreiptis, o ne į priėmimo skyrių važiuoti.
Vakarų valstybėj tokia Marytė jau po apžiūros keliautų namo, ir niekas jai jokių tyrimų nesivargintų daryti ir pinigų švaistyti.
Ir priėmimo kambarį ne tik Marytės ir Onytės iš namų atvyksta, bet ir su greitąja Juozukus atveža, kurių jūs nematot, ir dar Antanukus iš kitų ligoninių perveža, kurių taip pat nematot. Per 12 val priėmimo kambary apsilanko nuo 60 iki 160 ligonių, o dirba ten tik 3-5 gydytojai, na, ir dar ateina konsultantai, kurie lygiai taip pat turi ligonius skyriuose, kuriuos gydo.
Tad būkime tolerantiški vieni kitiems, ir prieš reikalaudami kas mums priklauso išsiaiškinkime ar tai tikrai vis dėlto mums priklauso, taip taupysime ir savo ir kitų laiką bei nervus .
