Kas yra anarchizmas?
Anarchizmas – naivi idėja, pasak kurios visi žmonės yra lygiai protingi, empatiški, supratingi ir gali gyventi be valstybės, kooperuodamiesi į autonomiškas bendruomenes bei asociacijas, kurios lygiai taip pat sugebėtų tarpusavyje kooperuotis.
Kokia yra realybė?
Tačiau žiauri realybė yra tokia, kad ne visi yra vienodai protingi ir supratingi. O dauguma mūsų draugų anarchistų yra paprasčiausi valkatos, kuriems patinka gyventi kitų sąskaita, jie neatitinka visuomenės keliamų normų, dėl kurių visi galėtų darniai gyventi valstybėje. Tokie žmonės pradeda maištauti prieš tai, kad jie turi dirbti, prieš tai, kad jiems neleidžiama savęs intoksikuoti visais jiems norimais būdais ir demonstruoti viešai savo nukrypimų nuo normos. Jie smerkia stabus, mūsų idealus, žmones, kurie gyvenime yra daug nuveikę. Tuo tarpu dauguma (pabrėžiu, kad ne visi) anarchistų protestuoja ir prieš tą tobulybę, idealą. Nesvarbu, kokie yra jų protesto argumentai, iš tikrųjų jie paprasčiausiai suvokia savo neatitikimą ir suvokia, kad nesikeisdami niekada neatitiks visuomenės išaukštinamų idealų.
Apie tai, prieš ką jie ir ko jie nori, galima prisiskaityti jų pasireiškimuose. Pradedant nuo reikalavimų, kad kiekvienas panorėjęs galėtų vartoti bet kokius narkotikus, baigiant jų radikaliai kvailomis ekonominėmis pažiūromis, kad visi darbuotojai, nepriklausomai nuo savo pareigų, turėtų gauti vienodą atlyginimą. Aš neišsigalvoju, aš rimtai skaičiau tokią nesąmonę Lietuvos anarchistų puslapyje.
Nešokinėkite aukščiau bambos
Vietoje to, kad pasistengtų kitiems nesimaišyti po kojomis, nedraskyti akių, jie elgiasi atvirkščiai ir nori demokratiją paversti mažos, nukrypusios nuo normos žmonių grupės privilegija. Dažniausiai tai sutinkama pas kairiuosius sisteminius radikalus ir intelektualus, bet aš tarp jų ir anarchistų dedu lygybės ženklą, nes daugiau ar mažiau, bent jau Lietuvoje jie visi yra iš to paties žmonių rato, tik ne visi jų judėjimui priklausantys tai suvokia dėl paprasčiausios informacijos stokos arba nenorėjimo tai pripažinti. Bet plačiau šia tema kitą kartą.
Ne veltui anarchistus dažnai lygina su mažais vaikais
Anarchistai kaip maži, principingi vaikai, kuriems tėvai sako – nežaisk su ugnimi, nebendrauk su blogais vaikais, gerai mokykis. O vaikai vis tiek neklauso. Kas atsitinka, kai vaikas žaidžia su ugnimi be tėvų priežiūros? Vaikas apsidegina. Kas atsitinka, kai vaikai ar paaugliai susideda su blogomis kompanijomis? Pakliūna į nemalonumus (ne retai su teisėsauga), kurie arba vėliau atbaido juos nuo bendravimo su tokiais arba dar labiau įtraukia į tą socialinės degradacijos liūną. Blogiausiu atveju žmogus išauga iš vaikystės ir tampa pilnaverte visuomenės siurbėle, valkata ar degradu su gatvės mentalitetu, kuris taip niekada ir nepripažins, kad jis toks yra ir daugumoje atveju nepasikeis, dabartinė tvarka (sistema) nesugebės su tokiu susitvarkyti, o toks „nežmogus“ dar sugebės pridaryti ne mažai žalos visuomenei. Pamenu kažkada pažinojau tokį paauglį, kuris susidėjo su kieta kompanija (kas gi nenori su kietais pasivalkioti?). Nepaisant to, kad tikrieji nusikaltėliai bandė visą kaltę suversti jam (kai jis buvo visiškai niekuo dėtas), jis buvo išteisintas, o tikrieji nusikaltėliai pasodinti. Ir laimei, tai jį atbaidė nuo tolesnio bendravimo su tokiais žmonėmis.
Kuo viskas pasibaigs?
Grįžtant prie temos. Anarchistai neturi nieko švento. Taigi, kai dabar jiems yra sakoma – neniekinkite valstybinių simbolių. Jie daro atvirkščiai, kuo labiau juos kritikuoja, tuo labiau jie maištauja ir tuo labiau išsišoka bei peržengia visas normas. Kur tokia „revoliucija“ ir destruktyvumas gali nuvesti? O aš jums pasakysiu. Skaičiau, kad dabar dešinieji bando anarcho-laisvo elgesio moteris sutramdyti teisinėmis priemonėmis ir mačiau, kaip visuomenės siurbėlių iniciatyvos – „Nesmaukyk stulpo“ snukiaknygės puslapis toliau aktyviai tyčiojasi iš tautiškos simbolikos.
Taigi, bylinėjimasis po teismus užtruks ilgai ir galų gale mes suprantame, kad dešinieji laimės. O tos siurbėlės bus paverstos kankiniais lygiai tokių pačių siurbėlių akyse. Netgi jeigu dešinieji pralaimės teismą. Vis tiek kam reikia tas žino, kas tokie niekino ir niekina tautišką simboliką, kam reikia tas žino, kas slepiasi už to idiotiško snukiaknygės puslapio. Ir jeigu teismas nesutramdys jų, tai visuomenė sutramdys. Ne, aš negrasinu, aš paprastas internetų veikėjas, kuris tik rašo, aš sakau kaip bus.
