Įžangai pasakysiu tiek, kad esu dvyliktokas, mokslai sekasi puikiai, todėl šį straipsniuką rašau tikrai ne todėl, kad čia visiems „paverkčiau", kaip tas ar anas blogai, bet todėl, nes manau, kad kai kam (ypač, kas seniai neturėjo reikalų su mokykla) šiek tiek sunkoka suprasti, kokia sudėtinga yra padėtis su tuo revoliuciniu 2013 metų lietuvių kalbos egzaminu.
Apie viską nuo pradžių:
2009 metų rudenį pravėriau gimnazijos duris. Jau pirmoje lietuvių kalbos pamokoje mokytoja pasakė, jog mokomės pagal atnaujintą programą, egzaminas keisis, kol kas ji nieko konkretaus nežino ir taip toliau. Viskas lyg ir puiku, nes iki to egzamino dar ketveri metai, tad informacija tikrai turėtų atsirasti ir visi pasiruošę eisime į tą egzaminą be jokios baimės (na tik su šiokia tokia natūraliai kylančia, o ne iš nežinojimo).
Dabar 2012 metų ruduo. Aš, kaip dvyliktokas, ateinu į pirmąją lietuvių kalbos pamoką šiemet ir išgirstu faktiškai tą patį: pavyzdžių nėra, vertinimas neaiškus (tik krūvos projektų), mokytojams jokie seminarai, kaip ruošti „naujojo tipo" egzaminams nevedami (!!!). Na ir šitoje vietoje reiktų sustoti ir pagalvoti: ar galima tokiomis sąlygomis ramiai ruoštis egzaminams, kai VISIŠKAI neaišku, kad tavęs laukia? Na mokytoja kiek apramino didžiausius skeptikus pasakydama, kad spalio mėnesį (berods) mokytojams bent jau bus išaiškinta, kaip turi atrodyti ir kaip turi būti vertinamas, tas mums teksiantis literatūrinis rašinys. Viskas būtų kaip ir gražu, bet argi mes neturėjom TOKIAM rašiniui, KOKIO REIKIA, ruoštis nuo pat devintos klasės, o ne nuo dvyliktos?
Minusai, minusai, minusai...
Jau seniai visiems yra aišku, kad rašinio sėkmė priklauso nuo to, ar pataikysi į „teisingą" (jei be kabučių tai nebūtinai) nuomonę, ar ne. Kad ir kiek sakoma, kad vertinamas argumentavimas ir visa kita, tai, mano kuklia nuomone, nėra tiesa ir niekada nebuvo. O šių metų egzamine tai berods jau ir uždokumentuota, nes yra privaloma remtis nurodytų autorių kūryba, o sava nuomonė prilyginama niekam. Natūraliai kyla klausimas, ką ugdo mūsų švietimo sistema: žmones, turinčius savo nuomonę ir mokančius ją išreikšti, ar robotus, zubrinančius vien pateikiamas tiesas ir neturinčius savo nuomonės?
Na, jei tai, jog reikia remtis tik programinių autorių kūryba, dar nėra didžiausia blogybė, tai kaip jums šitai: literatūrinio rašinio rašymui TEKSTAI NEPATEIKTI. Juokinga, tiesa? Mums siūloma remtis tautos klasiko Kristijono Donelaičio „Metais", bet, anot egzaminų sudarytojų, mes visą poemą mokame mintinai, tiesa? Na tikriausiai vyrauja nuomonė, kad mokiniai Maironio eilėraščius cituoja prie pusryčių stalo, per pietus labiausiai tinka Salomėjos Nėries kūryba, o prie vakarienės stalo skaitome (turiu omenyje, be abejo, iš atminties) Vinco Mykolaičio Putino „Altorių šešėly" fragmentus. (Viename straipsnyje mačiau įdomią mintį, jog veikiausiai be tekstų net patys didingiausi mūsų šalies literatai neparašytų tokio rašinio, reikalaujamo iš mokyklinukų.) Šioje vietoje ir vėl galima susimąstyti apie robotų teoriją.
Pabaigai...
Nežinau, kaip atrodo kitiems, bet man šių metų lietuvių kalbos VBE jau dabar kvepia fiasko ir spėju, kad sudarytojams teks vėl keisti strategiją ir balamutinti dar vienos kartos smegenis. Nežinau, ar egzaminas keičiamas norint sumažinti įstojančiųjų į nemokamas vietas skaičių, ar, neva, atfiltruoti tikruosius kalbos ir literatūros žinovus, bet faktas tas, kad visas šis egzaminas vis dar yra tarsi rūke ir niekas nežino, ko iš jo laukti. Nei mokytojai, nei mokiniai, nei (tikriausiai) patys sudarytojai.
Žinau, kad niekas nebepasikeis, bet sudarytojams vertėtų susimąstyti bent dėl tekstų fragmentų davimo, o švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dar turi šiek tiek laiko iki kadencijos pabaigos tam, kad išeitų ir visiems viską aiškiai pasakytų: kodėl keičiama egzaminų tvarka, kodėl niekas normaliai neišaiškinama ir t.t... Manau, kad toks žingsnis būtų puikus ir neįtikėtinai garbingas atsisveikinimas (gal ir laikinas) su dabartine darboviete.
Trumpai tariant: kažkas pridirbo, o srėbti tai mums, moksleiviams.
P.S. Lenkiu galva prieš visus Lituanistus, kurie drąsiai priėmė šį iššūkį ir visomis išgalėmis stengiasi paruošti mokinius 2013 (ir turbūt vėlesnių metų) lietuvių kalbos egzaminui.
P.S.S. Šis straipsnis yra tik mano nuomonė, todėl prašau šių minčių nepriimti kaip neginčijamos tiesos, tiesiog mano nuomonė tokia. Nebandau kelti kažkokio pasipriešinimo, nes nematau tam pagrindo, bet norėčiau paskatinti visus susimąstyti. Jūsų nuomonė laukiama komentaruose.
