Dvi garbingo amžiaus draugės troleibuse vos nekibo viena kitai į atlapus susiginčijusios, ar Lietuvai reikia atominės elektrinės. Jogos mokytojas visą praėjusią pamoką mėtė juokelius apie rinkimus. Kunigas praėjusį sekmadienį po pamaldų pareiškė, kad balsuoti – ne tik pilietinė, bet ir krikščioniška pareiga (pabrėžiu – UŽ KĄ balsuoti nesakė!). Net mano katinas susirado naują mėgstamą poilsio vietą – ant krūvos įvairių partijų reklaminių lankstinukų. Visi kaip apimti rinkimų karštinės! Na, gal tik savo katino pasikeitusį elgesį galėčiau nurašyti kaip atsitiktinumą. Bet visi kiti anksčiau aprašyti epizodai – gyvi įrodymai to, kad Lietuvai rūpi, kas šįkart atsikraustys į rezidenciją Gedimino prospekto 53-jame name.
Aišku, kad rūpi! Kaip galėtų nerūpėti? Juk tie 141 ne šiaip į arbatos vakarėlį ten susirinks. Jie galės keisti Konstituciją. Jūs arba aš gal ir žinom geriausiai, kas iš tikrųjų yra šeima (susituokę vyras ir moteris/nesusituokę vyras ir moteris/susituokęs vyras ir nesusituokusi moteris/etc.), bet į Konstituciją to įrašyti tai negalim. O jie galės. Dar galės įstatymus leisti. Kad leis, tai nieko baisaus. Bėda, kad tie įstatymai mums visiems bus privalomi. Taip, pone su chalatu ir plaukų suktukais, Jums irgi.
Nuo nuostatos, kurioje pateikiama želdyno ir želdynėlio sąvoka, iki tos, kurioje numatyta minimali darbuotojo alga. Ir čia jau rimta. Žinot, ką dar Seimas gali daryti? Nustatyti valstybinius mokesčius. Aišku, kad galima ir nemokėt, jeigu nepagauna Mokesčių inspekcija... O jeigu pagaus? Tada ne tik sumokėt privers, bet dar gali ir nubaust. Tfu tfu tfu, kaip sakoma, per kairį petį. Ką ten dar tas Seimas veikia? Ai va, leidžia amnestijos aktus. Žinau, ką pagalvojot. Ne, čia ne apie tą ligą, kai pamiršti. Ten amnezija. O amnestija – tai, kai paleidžia iš kalėjimo nusikaltėlius. Baisu? Man irgi! Be šitų, kuriuos išvardinau, Seimas turi dar ir kitų įgaliojimų. Tikrai tikrai. Ne pati išsigalvojau. Konstitucijoj viskas parašyta. Perskaitykit kada, kai laisvesni būsit, 67 straipsnį. Viskas jame yra.
Tai va, ką norėjau pasakyti. Teisingai darysit, kad eisit balsuoti. Tai svarbu. Svarbu, kas bus Seimo nariai, svarbu, ar statysim atominę elektrinę, svarbus kiekvieno iš Jūsų balsas. O jeigu jau tikrai esate visiškai pasimetę ir neapsisprendę, tai bent ateikit papiešt ant biuletenių. Taip ir padarykit. Nupieškit saulutę, parašykit, kad visos partijos blogos ir parsidavę ir už kurią nors balsuoti apskritai nematote prasmės. Vis nuomonės išreiškimas, o ne griežimas dantimis vienam tamsoje ir nieko nedarymas. Daryti reikia. Būtinai. Bent jau parodom, kad mūsų daug, mes jėga ir kad teisės kurti savo valstybę iš mūsų niekas neatims. Aišku, kad laimėti kaip visada gali „ne tie“. Arba kad net ir „tie“ laimėję gali pasirodyt niekam tikę. Bet čia jau bus mūsų nesėkmė ar klaida, o ne kažkieno primesta situacija. Kitą kartą pasitaisysim, jeigu reikės. Ir neleisim savęs kvailinti. Apgauk mane kartą – gėda tau, apgauk antrą – gėda man. Ar kaip ten sakoma? Nebus nei duonos, nei žaidimų, jeigu nereikalausim, mielieji! O reikalaut galėsim tik iš tų, kuriems patys perduosim valstybės vairą. Aš, tu ir ponia su chalatu ir suktukais.
O koks mano planas ateinančiam sekmadieniui? Ryte suvalgysiu keksiuką su kava ir nueisiu į bažnyčią. Vėliau į rinkimus. Balsuosiu už... Norėtumėt! Tikrai neišduosiu. Bet jau turiu nuomonę ir dėl kandidatų į Seimą, ir dėl referendumo. O paskui turbūt į prekybos centrą pasižvalgyti į naujas kolekcijas. Galiausiai, vakare planuoju susitikti su draugais. Visai nebloga diena nusimato. Kad tik oras būtų neblogas. Ką ten sinoptikai sako?
Visiems linksmų rinkimų!
