Esu 19-iolikmetė studentė. Ką įsivaizduojat išgirdę tokį skurdų prisistatymą? Greičiausiai pagalvojat apie gausiai padažytas blakstienas, natūraliai tamsius plaukus „blondiniškai“ nušviesintus (taip juk madinga), lakuotus nagučius ir, greičiausiai, priskiriat mane tipinei dabartinio jaunimo atstovei (užaugintai į galvą kemšamų televizoriaus tiesų: realybės šou, intelektualių šokių projektų komisijų pašnekesių, o gal net ir meksikietiškų serialų). Žinoma, aš dar dievinu Lady Gaga ir One Direction. Na, geresniu atveju gal klausausi Robbie Williams bei Rihannos. Greičiauisiai esu nepraktikuojanti katalikė, palaikanti žaliuosius, bet šiukšles ruošiuojanti tik viešumoje ir, žinoma, esu labai tolerantiška homoseksualų atžvilgiu.
Didžioji dalis visuomenės dabar auga klausydamasi to, ką sako žiniasklaida (dar blogiau – jie tuo ir tiki...). Taip pat reikia nepamiršti priklausomybės nuo facebook‘o, instagram‘os (juk neįmanoma nei dienos ištverti ko nors „nepalaikinus“). Retas kuris susimąsto, kokią įtaką vaikams, paaugliams daro tokių masinių tendencijų paisymas. Taip, tai ugdo visuomenišką, komunikabilią asmenybę, tačiau ar tuo pačiu užaugęs individas nebus priklausomas nuo kitų ir negebės priimti savarankiškų sprendimų? Atrodo, ateities vizija aiški – kol facebook‘e nesurenku 100 „like“, tol neperku šio buto, nes mano draugams jis negražus. O man? Nesvarbu juk.
Homoseksualizmas ir homofobija dar ganėtinai nesenos sąvokos (na, jos gal ir seniau egzistavo, bet tiesiog niekas taip masiškai apie tai nešnekėjo). Taigi, tai dar vienas būdas atkreipti į save dėmesį, surinkti like‘us, būti populiariam. Žiniasklaida taip gausiai diskutuodama apie šią problemą mums pateikia beveik vienareikšmišką poziciją – Lietuva visiškai nešiuolaikiška šalis, nes išreikšti savo nepasitenkinimą tos pačios lyties asmenų santuokomis, ar tuo pačiu gėjų paradu – yra blogai. Visgi, turbūt galima išskirti tą dalį asmenų, kuri žydrais ar ružavom tampa tik dėl mados, tada lieka grupelė žmonių, ilgą laiką buvusių užguitų visuomenės – tikrųjų gėjų ar lesbiečių.
O štai dabar, pajutę jog sulauks palaikymo, jie gi itin aktyviai puola reikštis, svaidosi į šalį drąsiais teiginiais ir yra įsitikinę, kad jie – Lietuvos ateitis (ką jau čia Lietuvos, turbūt visos Europos). Taip, dabar politikai žiūri į šalį (o gal valdžioje sėdi homo-friendly asmenys?), matyt dar kelis metus ar dešimtmečius taip bus. Nesugalvoju kito argumento, kodėl gėjai sugeba suorganizuot savo eitynes, nei kad valdžios palankumas jiems dėl labai jau aiškių priežasčių. Taip, šiuo metu Lietuvai reikia „užaugti“ iki europinio tolerancijos lygio, išbristi iš akmens amžiaus (žmogaus teisių ir laisvių prasme) ir t.t. Tačiau žiūrint į tolimesnę perspektyvą, ar nemanote kad gėjai, lesbietės, pedofilai ir visi kiti -ilai – išnyks?
Sakot, rašau šį sakinį jaunatviško maksimalizmo vedina. Et, jei mano močiutei jos jaunystės dienomis būtumėm papasakoję, kad vyras su vyru viešai bučiuosis, ji turbūt nebūtų patikėjus. Taigi kas žino, kokias eitynes ar paradus bandys uždrausti mūsų anūkai. Atsiras kas nors nauja. Kokia nors nukrypimo nuo normos atmaina. Visgi, kol Lietuvoj yra NORMALIŲ (taip, nes mano asmenine nuomone gėjai ir lebietės yra nenormalūs (ir nereikia čia jūsų nepasitenkinimo – pripažinkit problemą ir eikit ieškot pagalbos pas psichiatrus) aš tikiu, kad pamažėle visos šios kvailybės bus sutramdytos. Uždrausti – nebūtų pats geriausias problemos sprendimo būdas. Reikia spręsti problemą iš esmės. Tik gal išsirinkim politikus, kurie tą problemą gebės išspręsti kompetentingai?
Išdėsčius tokią nuomonę apie dabartinės žiniasklaidos itin mylimus homoseksualus matyt po truputį plėšiuosi tipinės –niolikmetės kaukę nuo savęs. Neklausau aš Lady Gag‘os, Pitbull‘io ar One Direction vaikinų, nesidažau plaukų, o nagučius nusilakuoju tik švenčių progom. Negaliu ginčytis, jog dabartinė propoguojama kultūra nedaro man įtakos, tačiau stengiuosi iš jos pasiimti tai, kas geriausia (galimybė greitai pasiekti naujausią informaciją, bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, online stebėti saulėtekį kitam pasaulio krašte ar tiesiog skaityti knygas). Taigi, ačiū kad išklausėt – prisidedu prie lietuviškųjų tradicinės šeimos šalininkų. Tikiuosi, aš neviena jaunesnės kartos atstovė tarp jų!
P.S. Gėjų eitynės jau rytoj. Planuoju nekišti nosies iš namų – tikrai nemanau, kad jie verti sulaukti mano dėmesio būtent tada, kai patys to nori. „Nėra kuo didžiuotis“ – o kaip protestuosi tu?
