Kai nepažįstami taps „draugais“, atstumai išnyks, o laikas praras savo vertę...
Interneto, tiksliau arpanet‘o (tuometinis interneto pavadinimas), atsiradimo pradžia yra laikoma šeštojo dešimtmečio pabaiga, kuomet kompiuterinės telekomunikacijos turėjo užtikrinti patikimą informacijos sklaidą atominio karo atveju, o galimybė naudotis šiais tinklais buvo skirta toli gražu ne kiekvienam. Dabar internetas - tarsi langas į pačios įvairiausios informacijos klodus.
Visuomenės informavimo priemonė
Kaip realiame gyvenime galioja tam tikri įstatymai ir taisyklės, taip ir virtualioje erdvėje vartotojai įpareigoti jausti atsakomybę už savo veiksmus. Interneto tinklalapiai, kuriuose elektronine forma perteikiama viešoji informacija, yra viena iš elektroninės visuomenės informavimo priemonių, tai apibrėžia ir LR Vyriausybės nutarimas (Nr. 290). Pasak Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, asmeniniai tinklalapiai (blog‘ai) yra priskiriami visuomenės informavimo priemonėms. Socialiniai tinklalapiai visuomenės informavimo priemonės statuso neturi, tačiau ar toks požiūris yra teisingas?
„Facebook“ fenomenas
Neįtikėtino populiarumo susilaukusio tinklalapio „Facebook“, turinčio daugiau negu 900 mln. aktyvių vartotojų visame pasaulyje, statistika rodo, kad Lietuvoje jį pamėgę daugiau nei 1 mln. 100 tūkstančių internautų (trečdalis gyventojų). Moterų dalis sudaro 54 proc., o vyrų — 45 proc., didžioji dalis vartotojų yra 18 – 34 metų amžiaus (59 proc.).
Visai neseniai nuaidėjo skandalas dėl minėtame tinklalapyje A. Ramanausko parašytų minčių apie visuomenėje gerai žinomus asmenis. Paskelbtus komentarus viešino spauda, televizija ir net tinklaraščiai. Tad, kur yra riba, kuomet asmeninio tinklalapio „sienos” skelbimai tampa visos visuomenės reikalu?
Globalus kaimas
Kad socialinio tinklalapio vartotojo skleidžiama informacija būtų verta paviešinimo, svarbūs keli aspektai. Pirma, statusas visuomenėje. Jei socialinio tinklapio vartotojas yra viešasis asmuo, tokiu atveju jis ir jo elgesys bus stebimas, lyg pro padidinamąjį stiklą: skaitomas tinklaraštis, fiksuojamos akimirkos viešųjų renginių metu, sekama su socialiniais tinklais susijusi veikla.
Antras svarbus aspektas yra laisvės ribos, kurias sukuria viešas ar žymus visuomenei asmuo ir trečia — draugų rato skaičius. Dauguma įžymybių net nevengia ir noriai priima į draugų ratą ar bent jau leidžia prenumeruoti naujienas. Oxford‘o universiteto mokslininkų teigimu, „Facebook“ vartotojas gali turėti ne daugiau 150 realių draugų ar pažįstamų, kuriuos bent kartą gyvenime yra matęs. Turėtų būti sunkoka išlaikyti privatumą socialiniame tinklalapyje, jeigu tokių draugų skaičius siekia 5000, o prenumeratorių net 8000.
Štai čia ir iškyla skambi M. McLuhan‘o frazė, įvardijanti internetą „globaliu kaimu“ (global village). Tokia situacija yra panaši į tą, kuri matoma tradiciniame kaime, kur visi kaimo bendruomenės nariai viską žino vieni apie kitus, gali lengvai komunikuoti ir perduoti naujienas vieni kitiems. Žurnalistui, net nesusitikus ir tiesiogiai nepabendravus, įmanoma sukurpti straipsnį, o niekada akyse neregėtam „draugui“ atsiveria galimybė sekti populiarių žmonių pasisakymus ir stebėti tariamai asmeninę informaciją. Juk ir daugelis politikų aktyviai reikštis pradėjo būtent prieš rinkimus, nemaža dalis jų, supratę socialinio tinklalapio naudą, mintis ir poelgius viešina iki dabar.
Pelnytas statusas
„Facebook“ ir „Twitter“ jau spėjo įgauti reikšmingą medijos vaidmenį pasaulyje. Riaušininkams Londone, protesto akcijų dalyviams Tunise, Egipte, Libijoje, Sirijoje ir Jemene jie padėjo komunikuoti ir pranešinėti esamą situaciją. 2011 metais Japoniją nusiaubus žemės drebėjimui ir cunamiui daugelis savo artimųjų ieškojo ir su jais susisiekė, tik per socialinius tinklalapius. Jungtinėse Amerikos Valstijose belaukiant uragano „Sandy“, piliečių buvo prašoma įsijungti „Twitter“ tinklalapį ir esant reikalui „šauktis pagalbos“, be to valdžia šiuo kanalu nuolatos teikė informaciją apie esamą padėtį.
Išlaikius viešumo ir informatyvumo testą, atlaikius didelį draugų bei pasekėjų ratą, liks tik laiko klausimas, kada socialiniai tinklai įgaus teisėtą ir pelnytą visuomenės informavimo priemonės statusą Lietuvoje.
Edita Jegelevičienė
