Pastaruoju metu atsiranda nemažai skeptikų, niūriai skelbiančių, neva mūsų gerovei labiau graso ne ekonominė, o žmoniškųjų vertybių krizė. Bene dažniausiai amoralumu, veidmainiavimu ir kitais antivertybiškais veiksniais kaltinama būtent politikos sfera.
Bet nejaugi viskas iš tiesų taip blogai? Ar tikrai politikoje nebeliko žmoniškumo, pagarbos, idealų? Mano manymu, tokios pesimistinės nuotaikos neturi jokio pagrindo. Aš, druskininkietė Vilniaus universiteto ketvirto kurso studentė, gruodžio mėnesį atlikau stažuotę Briuselyje, Europos Parlamente, p.Valdemar Tomaševski biure. Būtent ši ypatinga patirtis leido man suprasti, jog politika išties gali būti dvasinga, pakylėjanti, džiuginanti, reikšminga ir net labai pozityvi!
Tad siūlau visiems skaitytojams bent trumpam atitrūkti nuo savo kasdienės rutinos, buities problemų ir leistis į kelionę po Europos Parlamentą (EP). Vos poros valandų tiesioginis skrydis iš Vilniaus – ir štai mes jau Briuselyje. Tiesa, gruodį Belgija – drėgmės ir tamsos mėnuo, tačiau tiems, kurie įžengia į Europos Parlamento erdves, niūri žiemos nuotaika kaipmat pasimiršta. Parlamento rūmai atveria šviesias, modernias, neaprėpiamas erdves, kuriuose susilieja visos Europos idėjos, kalbos bei svajonės.
Vos ėmusi atidžiau stebėti gyvenimą, verdantį EP, supratau, kokia nuostabi gyvenimo dovana yra pažinimo džiaugsmas. Buvimas Parlamente nuolat kviečia patirti ką nors naujo. Kiekvieną dieną čia galima sutikti žmonių iš įvairių šalių, dalyvauti susirinkimuose, seminaruose ir diskusijoje pačiais karščiausiais, aktualiausiais politiniais klausimais.
Tiesą pasakius, Europos Parlamente kasdieną kalbama apie mus, apie kiekvieną žmogų, europietį. Jau per pirmąją savaitę, kurią praleidau EP, buvo aptartos jaunimo užimtumo problemos, itin opūs vaikų sveikatos apsaugos ir ugdymo klausimai, taip pat diskutuota apie ekonominę situaciją Europoje, verslą, naujų darbo vietų sukūrimą. Visuose posėdžiuose ir konferencijose dalyvavę politikai, taip pat kviestiniai lektoriai, filosofai, mokslininkai, profesoriai ir kiti tarptautinio lygio specialistai atidžiai klausėsi įvairių Europos šalių atstovų išsakytų problemų, pasiūlymų, pastabų. Ne vienas EP narys kvietė žmones nebijoti politikos, neignoruoti savo problemų, nes Europa – tai mes visi, nesvarbu, ar esame išrinkti į valdžią, ar ne. Daugelis pabrėžė, kad tik vieningas tarpusavio supratimas, pagarba bei pasitikėjimas padės įveikti problemas visoje Europos Sąjungoje.
Taigi Europos Parlamentas, subūręs atstovus iš visos ES, pirmiausia domisi kiekvieno žmogaus problemomis. Tarptautinė politika tikrai nėra nutolusi nuo piliečių – kone kiekvieną dieną EP aptariami konkretūs probleminiai atvejai, minimi žmonės ir situacijos, kurioms reikia ypatingo dėmesio.
Manau, pagrindinė problema Europos Sąjungoje – pasitikėjimo trūkumas, taip pat įvairių šalių uždarumas, tam tikrai izoliacija. Pagalvokime ir apie save – nors mes, Lietuva, jau seniai priklausome ES ir esame jos dalis, žiniasklaida ES šalių naujienas vadina „užsienio“ naujienomis, tarsi tai būtų tolimos, mums neaktualios realijos. Ši tendencija privalo pasikeisti, nes kuo labiau mes, europiečiai, jausimės susisaistę ir vieningi, tuo daugiau atsakomybės ir prasmingų darbų nuveiksime.
Buvimas Europos Parlamente mane išmokė naujai save pažinti ir atrasti – kaip europietę, kaip atsakingą ne tik už save, savo šalį, bet bent jau iš dalies ir už visą Europą, pilietę. Matydama pačius skirtingiausius žmones iš įvairių šalių, kurie susikalba viena kalba – angliškai, kurie puoselėja panašias svajones, kurie, kiekvienas, tikisi geriausio tik ne savo šaliai, bet visai ES, ir galvoja apie Europą kaip apie vieningą sambūvį ar net šeimą, aš ėmiau tikėti, kad stiprybė ir viltis gimsta tik ten, kur mes pamirštame egoizmą, kai prisimename, kad pasaulis – tai ne tik aš, bet dar daugybė kitų žmonių.
Europos Parlamente sklandyte sklando vienybės, susitelkimo, bendrumo nuotaikos. Čia visi – europiečiai, o tautybė, kaip ir plaukų spalva – ne pats svarbiausias veiksnys. Kur kas svarbiau yra ne tai, kas esi, bet tai, kuo gali tapti, augdamas drauge su aukštais ES siekiais, atrasdamas save kaip Europos pilietį, pažindamas pasaulį ir jam atsiverdamas.
Be abejonės, pirmosiomis savo darbo Parlamente dienomis aktyviai dairiausi lietuviškai kalbančių žmonių, tačiau galiausiai ėmiau suprasti, kad kur kas įdomiau ir prasmingiau pasikalbėti su tuo, kuris panašiai mąsto ir svajoja, o ne vien vartoja tą pačią kalbą. Juolab kad ilgesnis buvimas EP nutrina visus skirtumus ar ribas – kasdieną daugybės susibūrimų, tūkstančių žmonių pietūs valgykloje, nuolatinė komunikacija skatina būti atviram, tolerantiškam, lanksčiam.
Buvimas Europos Parlamente išties įkvepia naujoms siekiamybėms. Tiesa, daugelis ES šalių turi įvairių problemų, tačiau šalių atstovai buriasi EP būtent tam, kad drauge jas išspręstų. Ir galiausiai, visos šalys, priklausančios ES, nori beveik to paties: laisvės, lygybės, teisingumo, saugumo, ekonominio stabilumo, pagarbos, geresnės ateities perspektyvų. Visos šios vertybės, tikiu, yra brangios kiekvienam iš mūsų. Todėl mes ir esame europiečiai, ES nariai – nebijantys svajoti ir siekti geriausio.
Gintarė Pugačiauskaitė
